Šalčininkų rajonas – tai Rytų Lietuvoje tarp ūksmingų girių įsikūręs, turtingą istorinę ir kultūrinę praeitį turintis kraštas. Vos keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus nutolęs regionas kviečia apsilankyti ir pamatyti savo išlikusius ir restauruotus dvarus, išpuoselėtus parkus ir išskirtinius gamtos objektus.
Jašiūnų dvaras savo klestėjimo laikais buvęs apylinkės kultūros lopšiu, šiandien vėl po truputį susigrąžina šį statusą. Išlikusiuose autentiškuose klasicistiniuose XIX a. pradžios rūmuose, galima susipažinti su tų laikų būdingais interjero elementais, veikia muziejaus ekspozicija ir renginių salė. Rekonstruotoje buvusioje dvaro oficinoje įrengta šiuolaikiška interaktyvi ekspozicija, pristatanti Šalčininkų rajono lankytinus objektus, rengiamos edukacijos, o restauruotas svirnas virtęs kūrybinių dirbtuvėlių ir improvizuota kino salės erdve. Rūmus supa išpuoselėtas parkas, kuriame gali laisvai lankytis tiek miestelio gyventojai, tiek dvaro svečiai.
Vilkiškių dvaras – tai Merkio pakrantėje įsikūręs XIX a. dvaras, kviečiantis pasigėrėti restauruotu medinės architektūros, gausiai raižiniais puoštu rūmu, pasivaikščioti jį juosiančiu parku. Greta dvaro, ant upės kranto, įrengta iškylautojų erdvė, kurioje yra pavėsinės, stalai, laužavietės, taip pat, baidarininkų patogumui, – lieptelis.
Paulavos (Pavlovo) respublika (Merkinės dvarvietė) – yra vienas unikaliausių reiškinių Lietuvos istorijoje. XVIII a. progresyvus dvarininkas K. Bžostovskis čia įgyvendino radikalią valstiečių reformą ir įkūrė autonomišką respubliką, turėjusią savo konstituciją, herbą, pinigus, parlamentą, iždą, savišalpos kasą, miliciją, gydytoją, mokyklą ir valdymo organus – prezidentą ir valstiečių seimą. Šiandien apie ją mums primena tik išlikę dvaro rūmų, arklidžių ir kitų pastatų fragmentai ir puiki aura vietos, kur šviesus žmogus, šimtmečiu aplenkęs savo laikmetį, pamėgino sugrąžinti žmonėms prigimtines laisves ir žmogiškąjį orumą.
Paulavos (Pavlovo) respublikoje įrengti 3D stendai, žvelgiant pro kuriuos galima pamatyti, kaip dvaro pastatai atrodė XIX a. – XX a. pradžioje.
Norviliškių pilis – tai renesansinė XVI a. pilis, stūksanti tolimiausiame Lietuvos pietryčių taške – „Dieveniškių kilpos“ kyšulyje. Kadaise statyta, kaip gynybinis kompleksas, Norviliškių pilis ir šiandien simboliškai išlaiko savo prasmę, nes iš trijų pusių ją supa vos per keliasdešimt – kelis šimtus metrų nutolusi Lietuvos – Baltarusijos arba kitaip išorinė Europos Sąjungos siena. Apžiūrėti pilį iš išorės ir pasivaikščioti apylinkėse galima laisvai, tačiau norint pateikti į pilies vidų, reikėtų iš anksto susitarti su Dieveniškių seniūnija.
Šalčininkų kraštas taip pat garsėja giliomis religinėmis tradicijomis, todėl rajone daug šimtamečių bažnyčių, kurios yra ne tik religinis tačiau ir istorinis – architektūrinis paveldas. Viena įspūdingiausių – akmeninė Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia su 40 m aukščio varpine, pastatyta 1847-1852 m. pagal žinomo istoriko ir inžinieriaus Teodoro Narbuto projektą. Joje galima pamatyti daug XVIII-XIX a. dailės paminklų. Dėmesio verta ir viena seniausių Šalčininkų rajono bažnyčių – Tabariškių Šv. Arkangelo Mykolo. Medinė bažnyčia pastatyta 1770 m., joje išlikę tų laikų šoninių navų altoriai, puošti medžio drožiniais ir manieringomis figūromis, vertingos molbertinės tapybos darbų, čia galima aptikti savitų barokinių formų relikvijorių, liturginių indų, nešiojamųjų altorėlių. Ir tai tik pora pavyzdžių, nes norint aplankyti visas, tektų vykti į būtent tam skirtą visos dienos, o gal net savaitgalio, turą!
Dieveniškių istorinis regioninis parkas. Ar pamenate tą keistai išsikišusią Lietuvos žemėlapio „uodegėlę“, lyg pusiasalis įsiterpusią į Baltarusijos teritoriją? Tai va, būtent toje „uodegėlėje“ arba, kitaip, „Dieveniškių kilpoje“ yra įsikūręs Dieveniškių istorinis regioninis parkas, turtingas gamtos, istorijos ir kultūros paveldo lankytinais objektais. Čia atvykę pirmiausia rasite puikų ir labai paslaugų lankytojų centrą, kur, prieš pradėdami kelionę po parką, galėsite gauti nuorodas, patarimus ir atsakymus į visus jums rūpimus klausimus. Dieveniškių istoriniame regioniniame parke galėsite aplankyti savo struktūrą išlaikiusius XVI – XVII a. etnografinius gatvinius rėžinius kaimus, lietuvių genčių pilkapynus (Poškonių ir Stakų), tūkstantmečius ąžuolus (Grybiškių ir Stakų), Rimašių akmenyną, taip pat didžiulius, vardus turinčius akmenis, kurie yra neatsiejama Šalčininkų krašto mitologijos dalis, užkopti į Bėčionių piliakalnį, nuvykti prie Norviliškių pilies. Susipažinti su istorinio regioninio parko gamta ir aplankyti kuo daugiau įžymybių bus lengviau, keliaujant parko direkcijos sudarytais pėsčiųjų, dviračių ar automobilių maršrutais ir Gaujos pažintiniu mokomuoju taku.
Dieveniškių istorinis regioninis parkas – muziejus po atviru dangumi
Praktinis patarimas keliautojams: vykstant į „Dieveniškių kilpą“, su savimi būtinai turėkite asmens dokumentą, nes ten pasienio zona, ir, norint į „kilpą“ patekti, reikia kirsti pasienio kontrolės punktą.
Rūdninkų girios biosferos poligonas – vieta, kur susipina liūdna istorija ir unikali gamta. Vietos akcentas – kontinentinės kopos – atvira smėlyno plynė, susiformavusi dėl nuolat mėtomų bombų sukeltų gaisrų, nes sovietmečiu čia buvo karo lakūnų pratybų poligonas. Šalia kopų ištisi girios plotai, apaugę kerpėmis ir skurdžiais medeliais, kurių reljefas, akivaizdu, buvo suformuotas bombų smūgių. Į žygį po unikalųjį Rūdninkų girios biosferos poligoną geriausia leistis pėsčiomis, nes kontinentinės kopos įveikiamos tikrai ne kiekvienam automobiliui.
Partnerių turinys