Gamtininko, biologo Tado Ivanausko Obelynės sodybos name Kauno rajone šiuo metu vyksta tvarkybos (konservavimo, restauravimo, remonto) darbai. Jau pakeista Obelynės sodybos namo stogo danga, atliktas pusapskričių švieslangių ir tūrinių švieslangių remontas, restauruotos stogo konstrukcijos ir kaminai, įrengta nuogrinda su sanuojančiu tinku, įrengti lietloviai ir lietvamzdžiai, vykdoma pietrytinio fasado rizalito su atviru prieangiu ir balkonu remontas, supančios terasos tvarkyba, atlikti darbo kambario ir valgomojo grindų remonto darbai. T. Ivanausko valgomajame atidengtas daugiaspalvis sienų dekoras. Tikėtina, kad šis pastato tvarkybos darbų etapas atskleis dar daugiau netikėtumų ir tarpukario Kauno architektūros stilistikos grožybių. Prie pastato numatyta atkurti kadaise čia buvusį žiemos sodą. Tvarkybos darbų projekto rengėjas – atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Aurimas Vengris, tvarkybos darbams vadovauja atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Audrius Janušauskis. KPD Kauno teritorinis skyrius patikrino, kaip vykdomi tvarkybos darbai šiame nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugomame kultūros paveldo objekte.
Obelynės sodyboje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30812) saugoma sodybinio užstatymo plano struktūra, tūrinė erdvinė kompozicija, kurią sudaro namas, ūkvedžio namas, paukštidė, klojimas, rūsys, parkas, sodas. Nustatyti vertingųjų savybių pobūdžiai: architektūrinis, istorinis, kraštovaizdžio, memorialinis, želdynų. Šioje sodyboje 1920–1970 m. gyveno ir mokslinius tyrimus vykdė Lietuvos biologijos mokslų daktaras, akademikas profesorius T. Ivanauskas (1882-1970). Žinomas gamtininkas 1919 m. liepos 15 d., padedant prof. P. Matulioniui, įsteigė Gamtos tyrimų stotį ir Zoologijos muziejų Kaune, jam vadovavo iki 1945 m., 1922–1940 m. buvo Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) profesorius, Zoologijos ir lyginamosios anatomijos katedros vedėjas. Su žmona Honorata organizavo pirmąją „Nacionalinę paukščių dieną“ bei „Medžių sodinimo šventes“, per kurias buvo pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai. 1921–1939 m. įkūrė „Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugiją“ ir buvo jos pirmininkas. 1927–1938 m. redagavo žurnalą „Medžiotojas“. 1929 m. Obelynėje įkūrė kailinių žvėrelių fermą, 1938 m. – Zoologijos sodą Kaune. 1940 m. tapo biologijos mokslų daktaru. Organizavo mokslines ekspedicijas į daugelį pasaulio šalių. 1941 m. buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 1945 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. 1952–1954 m. T. Ivanauskas buvo LŽŪA Miškininkystės katedros vedėjas, 1954–1965 m. – KMI Bendrosios biologijos katedros vedėjas, 1954–1970 m. šios katedros profesorius.
Profesorius parašė 37 knygas ir brošiūras. Svarbiausias veikalas – „Lietuvos paukščiai“ (3 knygos). Jo darbų sąraše – 2 vadovėliai, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių periodiniuose leidiniuose „Kosmos“, „Kultūra“, „Trimitas“, „Mūsų rytojus“, „Mūsų girios“, „Tautos ūkis“ ir kt. T. Ivanausko vardu pavadinta nauja vabzdžių gentis Ivanauskella. Už Zoologijos muziejaus įkūrimą apdovanotas Gedimino ordinu, įvairiais raštais, medaliais ir kitais apdovanojimais. Įkūrė Žuvinto rezervatą. 1973 m. po profesoriaus mirties Obelynėje įdukros Eleonoros Baltuškevičienės iniciatyva įrengta T. Ivanausko memorialinė sodyba-muziejus. Šiuo metu sodyba yra Kauno rajono muziejaus padalinys. Tvarkybos darbai vykdomi Kauno rajono savivaldybės lėšomis. Tai gerosios praktikos pavyzdys, kaip vietos savivalda rūpinasi savo krašto kultūros paveldo išsaugojimu.
Kultūros paveldo departamento informacija