Vietinis turizmas visada išliks patrauklus, nes sėsti į automobilį ir kažkur trumpam išvykti visuomet bus paprasčiau nei suplanuoti dviejų savaičių trukmės atostogas už kelių tūkstančių kilometrų. Ir visgi tai nereiškia, kad savų turistų galima nemylėti ir jais nesirūpinti. Mokėdami vakarietiškas kainas už paslaugas lietuviai taip pat tikisi ir vakarietiškos kokybės. Tobulinti tikrai turime ką ir ne visada tam būtinos didelės investicijos.
Lietuvos turizmo sektorius per trumpą laiką tikrai pasitempė, tačiau kainų augimas kol kas lenkia teikiamų paslaugų kokybinį šuolį. Taip dabartinę situaciją vertina dauguma lietuvių ir šiuo atveju kalbame ne apie pavienius nuostabos šūksnius, išsprūstančius žmonėms sužinojus, kad vasaros sezonu nakvynės kainos Nidoje yra didesnės nei, pavyzdžiui, Malagoje. Vietinio turizmo tyrimo duomenimis, 70 proc. mūsų gyventojų mano, kad užsienio kurortai kainos ir kokybės atžvilgiu yra patrauklesni nei Lietuvos, taigi tai – vyraujanti nuomonė.
„Keliauk Lietuvoje“ birželio mėnesį atliktas tyrimas patvirtino, kad artimų išvykų patogumas vis dar yra svarbus daugeliui. Atstumai mūsų šalyje nedideli ir kelionės ilgai netrunka. Net du trečdaliai apklaustųjų patvirtino, kad pagrindines metų atostogas įprastai leidžia Lietuvoje ir ši tendencija pastaraisiais metais nesikeičia. Svarbiausia tai, kad vietinės kelionės nereikalauja ypatingo pasiruošimo. Gali tiesiog pagriebti kuprinę, įsimesti keletą svarbiausių daiktų ir leistis į kelią.
Pajūrio kurortai verti atskiros temos. Be išankstinės rezervacijos vasaros įkarštyje nakvynę gal ir pavyks rasti, tačiau ji bus arba ganėtinai toli nuo jūros, arba atsieis tikrai brangiai. Turime vos 90 kilometrų jūros pakrantės, todėl daug pasirinkimo, kur vykti tada, kai nusibosta poilsiauti prie lietuviškų upių ir ežerų, deja, nėra. O nugalėti jūros trauką sunku. Vieno iš dviejų lietuvių kelias šiltuoju sezonu galiausiai baigiasi pajūryje. Turizmo infrastruktūrą Palangoje ar Šventojoje galima toliau plėsti, tačiau jau reikia galvoti ir apie įvairovę. Užuot nakvoję viešbutyje kai kurie žmonės galbūt norėtų atvykti su nameliu ant ratų, bet ir kempingų mūsų pajūryje nėra tiek daug, kad vasarą vietą sau surasti būtų paprasta.
Lietuviškam turizmui būdingas ryškus sezoniškumas, padidėjusios išlaidos ir infliacija skatina paslaugų teikėjus nustatyti maksimalią kainą. Per metus savaitgalio išvyka vienam asmeniui Lietuvoje pabrango maždaug 30 eurų, o kasmetinių atostogų išlaidos padidėjo daugiau nei 110 eurų. Sezoniškumą galima sumažinti siūlant įvairias, visiems metų laikams tinkančias, pramogas – amatų mokymus, žvejybą ar specializuotą kaimo turizmą. Pajūryje taip pat galėtų atsirasti vandens pramogų parkai. Būtent tai ir viešbučių pasiūla ne sezono metu labiausiai vilioja vietos turistus į Druskininkus ir Birštoną.
Degantys noru keliauti lietuviai taip pat ieško būdų, kaip laisvu laiku apvažiuoti kuo daugiau Lietuvos. Pažintinių kelionių poreikis auga ir lietuviškam turizmo verslui jau metas plėstis tolyn bei siekti atokesnes vietas. Nuošalesni kampeliai neretai slepia įspūdingus gamtos lobius, o didelė dalis lietuvių dabar būtent to ir ieško. Turizmo ekspertų užduotis – suteikti vietos keliautojams visas galimybes geriau pažinti savo kraštą. Savivaldybės gali pasirūpinti reikiama infrastruktūra, o verslas – svarbiausiomis paslaugomis. Nebūtinai visur turime nutiesti asfaltuotus kelius, kartais užtenka ir gerai prižiūrėto žvyrkelio ar netgi aiškiai pažymėto pėsčiųjų tako.
Stengiantis įtikti saviems turistams netgi nebūtina verstis per galvą, kadangi sėkmingo lietuviško turizmo verslo receptas iš esmės lieka toks pat. Vaizdingoje vietoje už patrauklią kainą suteikiama jauki nakvynė su patogiu privažiavimu pastebimai padidina keliautojų susidomėjimą. Dar geriau jei netoliese yra ir daugiau lankytinų gamtos objektų, pasirūpinta automobilių stovėjimo vietomis ir kitais patogumais. Pritraukiant jaunas šeimas reikėtų nepamiršti ir mažųjų keliautojų. Žaidimų aikštelės ir siūlomos pramogos atostogaujantiems tėvams garantuoja papildomą poilsį, kurį jie labai vertina.
Lygindami turizmo paslaugas Lietuvoje ir kitose jų lankytose šalyse mūsų keliautojai labiausiai žiūri į kainos ir kokybės santykį. Svarbiausia čia ne poilsiaujant išleista pinigų suma, o tai, ką žmonės už ją gauna. Užtikrinant pakankamai aukštą paslaugų kokybę savo sferoje keliautojų srautas galiausiai vis tiek ims augti. Galbūt kiek lėčiau nei norėtųsi verslui, mat lietuviams artimųjų ir draugų rekomendacijos vis dar yra beveik tokios pat svarbios, kaip ir „Google“ reitingai. Bet juk ir nereikėtų tikėtis, kad viskas įvyks per vieną dieną.