Tortas „Napoleonas“ – turbūt daugiausiai visokiais mitais, sudėtingumo aureole ir kritika apipintas lietuviškos virtuvės desertas. Savo kilme jis nelietuviškas, bet smetoniškoje Lietuvoje kiekviena save gerbianti namų šeimininkė turėjo mokėti „Napoleoną” pagaminti, tad nuo to laiko jis jau kaip ir laikomas tradiciniu, kažkur greta baltos mišrainės ir šaltienos. Ir pasirodo, kad nėra taip jau sudėtinga jį pagaminti – tik pasiterlioti truputį reikia. Bet retkarčiais tikrai verta, nes, pagaminto be visokių standiklių, pakaitalų ir iš kokybiškų produktų, šio torto skonis yra puikus.
Pastebėjimas: čia pateikiamo recepto pagrindas – iš kažkokio seno laikraščio iškarpos, bandymų ir ragavimų būdu, pakoreguotas ir detalizuotas, papildytas praktiniais pastebėjimais, perskaitytais kitur. Tačiau pirminį matavimo vienetą – stiklinę – naudoju iki šiol. Šiame recepte stiklinė = 200 ml.
Tortas „Napoleonas“ – reikalingi produktai:
Pertepimo kremui:
300 g sviesto
1 stiklinė 405C rūšies miltų
1,5 stiklinės pieno
1,5 – 1,75 stiklinės cukraus
1 pakelis vanilinio cukraus
6 kiaušinių tryniai
Rūgščios uogienės sluoksniui:
0,5 l šaldytų rūgščių uogų mišinio
1 v.š. cukraus
Lakštams:
400 g sviesto
4 stiklinės 405C rūšies miltų
1 stiklinė 30 – 40 proc. riebumo grietinės
¼ a.š. su kaupu sodos
Šiek tiek miltų stalviršiui pabarstyti kočiojant
Tortas „Napoleonas“ – kaip jį gaminti:
Gamybą pradedame nuo kremo, nes jį naudoti reikės visiškai ataušusį, todėl, jei nuo jo pradėsime ir paliksime aušti, kol pasiruošime kitas torto dalis, jis bus jau reikiamos temperatūros pertepimui.
Kremo ir uogų pertepimo gamyba:
Pasiruošiame du puodus.
Pirmame puode ant nedidelės kaitros ištirpdome sviestą.
Į ištirpusį sviestą suberiame miltus, padidiname kaitrą ir, maišydami mediniu šaukštu, miltus paviriname, kol nesijaus jų kvapo. Nukeliame nuo kaitros.
Į antrąjį puodą supilame pieną, suberiame cukrų, vanilinį cukrų ir maišydami kaitiname, kol cukrus ištirps. Svarbu: neleisti užvirti!
Kai cukrus ištirpo, pakaitintą pieną, palaipsniui, nuolat maišydami mediniu šaukštu (kad nesušoktu į gumulus), supilame į sviesto ir miltų mišinį. Gerai išmaišome iki vientisos konsistencijos.
Kiaušinius nuplauname su soda, atskiriame trynius nuo baltymų ir į dar karštą kremą po vieną, gerai išsukdami tuo pačiu mediniu šaukštu, kad nesutrauktų, sudedame kiaušinių trynius.
Kremo konsistencija turi gautis kaip skystokos grietinės, vėsdamas jis sutirštės. (Pirminiame recepte buvo rašoma, kad kartais, sudėjus visus produktus, kremas pasidaro per tirštas, ir nors man taip nebuvo nutikę, tačiau, jeigu visgi nutiktų, tuomet reikia įmaišyti šiek tiek pieno, kol kremas pasidarys reikiamos konsistencijos.)
Atidedame kremą, kur vėsiau, ataušti.
Paruošiame uogų pertepimą: uogas ir cukrų sudedame į puodą ir ant mažos kaitros paviriname kokį pusvalandį. Tada nukeliame nuo kaitros, sutriname trintuvu (nebūtina, bet tada gaunasi glotni vientisa struktūra, kuri dailiau pasidengia ant lakšto) ir paliekame ataušti.
Torto Napoleono lakštų gamyba:
Šaltą sviestą, supjaustome smulkesniais gabalėliais ir kartu su miltais sudedame į kombaino indą, kur pulse režimu sukapojame iki birios „žvyro“ konsistencijos masės.
Į tą patį kombaino indą supilame grietinę bei sodą ir maišome, kol visos tešlos dalys sulips – tešla gaunasi glotni ir blizgi. Suformuojame pailgą tešlos ritinį, suvyniojame į maistinę plėvelę ir įdedame į šaldytuvą kokiai valandai, atšalti.
Įkaitiname orkaitę iki 180º C (ventiliatoriaus režimu, nes kepsime dviem lygiais).
Atšalusią tešlą išimame iš šaldytuvo, supjaustome į 6 dalis ir kiekvieną jų atskirai iškočiojame ant šiek tiek miltais pabarstyto stalviršio. Kad lakštai būtų vienodo dydžio, paimame 26 cm skersmens lėkštę ir apipjauname apskritimą, nuopjovas atidedame. Apvalų lakštą dedame į kepimo popieriumi ištiestą skardą, šiek tiek subadome šakute, kad kepant neiškiltų pūslės, ir pašauname kepti. Tuomet taip pat padarome antrą lakštą ir pašauname kepti. Vieną lakštą kepame 10 – 12 min., kol lengvai parusvėja. Iškepusį dar karštą lakštą atsargiai išimame su visu kepimo popieriumi ir paliekame aušti, o tuo tarpu į skardą tiesiame naują kepimo popieriaus lapą, dedame kitą lakštą, subadome ir pašaunam kepti.
Taip „konvejeriu“ iškepame visus torto lakštus.
Pabaigoje iš visų nuopjovų iškočiojame dar vieną lakštą, tik jį padarome 1 cm didesnio skersmens, nes kepdamas jis labiau susitraukia negu pirmieji. Šio lakšto nuopjovas tiesiog išdėliojame šalia lakšto ir iškepame kartu – sutrinsime jas viršaus ir šonų trupiniams.
Torto konstravimas:
Kremui, uogų pertepimui ir torto lakštams visiškai ataušus konstruojame tortą.
Patį storiausią lakštą dedame pirmą ir dosniai (4 – 5 v.š.) aptepame kremu. Atsargiai uždedame antrą lakštą – aptepame kremu, dedame trečią lakštą – jį plonai aptepame kremu ir tada ant kremo užtepame uogų pertepimo (kremas uogų pertepimo sluoksnyje naudojamas, kad sluoksniai geriau „susiklijuotų“ ir pjaustant tortas nepersiskirtų). Taip sluoksniuojame visą tortą – paskutinis viršutinis sluoksnis turi būti kremo. Pasiliekame šiek tiek kremo torto kraštams.
Pirštais sutrupiname tešlos atraižėles, kurias iškepėme su paskutiniuoju lakštu, ir apibarstome trupiniais torto viršų. Dalį trupinių pasiliekame šonams.
Prilaikydami, aštriu peiliu sulyginame torto sluoksnių kraštus, o atraižomis užpildome tuščius tarpelius tarp sluoksnių.
Galiausiai aptepame torto kraštus likusiu kremu ir aplipdome juos likusiais trupiniais.
Tortą galime dekoruoti kaip tik norime – konditeriniais šokolado lašeliais, pabarstukais arba popieriaus lape iškirpus ornamento formą, uždėti ją ant torto viršaus ir pabarstyti tarkuotu šokoladu, taip ornamentu iliustruojant tortą… čia jau kiekvieno fantazijos ir skonio reikalas.
Pabaigtą tortą dedame į tortinę su dangčiu ir statome į šaldytuvą dviem paroms – tada jis skaniausias. Galima, žinoma, valgyti ir po paros, bet pabrandintas bent dvi, jis tikrai skanesnis. Skanaus!
Tortas „Napoleonas”