Pakruojo dvaras – vieta, kurią aplankyti ir patirti būtina! Ir ne tik dėl tuomet, kai ten vyksta tokie įspūdingus reginius sukuriantys festivaliai, kaip „Didieji Kinijos žibintai” , „Ledo karalystė” ar gėlių festivalis „Vasarvidžio nakties sapnas”. Pakruojo dvarą būtina aplankyti, nes ten turime galimybę tapti gyvosios istorijos dalimi, sudalyvauti judriame ir verdančiame dvaro gyvenime, o ne tik tyloje apžiūrėti buvusios didybės likučius.
Šį savaitgalį su šeima mes patyrėme Pakruojo dvaro nuotykį. Šį kartą, tiesa, vykome be augintinio, tačiau matėme dvaro lankytojus vedžiojantis visokio dydžio ir plauko šunis, taigi, dvaras atviras, tikrai, visiems.
Kadangi važiavome savaitgalį, tai patekome tiesiai į patį dvaro gyvenimo sūkurį – parko takais važinėjo arkliais kinkytos karietos, zujo atitinkamai apsirengę ir į vaidmenis įsijautę dvariškiai, ganėsi ožkos, asilai. Dvare, matyt, vyko „jomarkas” – nes sukosi karuselė, grojo automatinis lėlių teatras, vyko saldumynų bei visų kitų gėrybių, kuriomis dvaras turtingas, prekyba. Dvaro ūkio kieme vyko persirengėlių vaidinimai, ten pat galima buvo apžiūrėti senovinius ūkio padargus, pirmuosius variklius, mašinas ir aplankyti… bausmių rūsį. Šaltą, drėgną, tamsią patalpą tolimiausiame ūkio pastate, kurioje, pasak išlikusių šaltinių, dvaro ponas bausdavo prasikaltusius baudžiauninkus. Nežinia, ar visais ten dabar eksponuojamais bausmių įrankiais naudojosi Pakruojo dvaro ponas, tačiau tamsioji praėjusių amžių pusė tame rūsyje pateikta labai įtikinamai (vaikai net nepaleido rankų ir skubėjo kuo greičiau išeiti).
Žinoma, dvariškoji praeitis turi ir kitą, šviesiąją, kultūringąją, pusę, su kurią susipažinti galima dvaro rūmuose. Skirtingai nuo kitų dvarų, kurie veikia kaip muziejai, Pakruojo dvare galima viską liesti, ant senovinių kėdžių prisėsti, fortepijonu šokių salėje pagroti. Ekskursiją po dvaro rūmus veda baronaitė, kuri išraiškingai pasakoja dvaro istoriją bei buvusių savininkų, baronų fon Ropų, gyvenimo epizodus. Norintieji dar labiau įsijausti į rūmų gyventojo vaidmenį gali išsinuomoti kostiumus ir jais apsirengę vaikščioti po rūmus ir parką visą savo viešnagės dvare laiką.
Apsilankymas Pakruojo dvare su kaupu pranoko mūsų šeimos lūkesčius. Viskas, ką prieš tai girdėjome ar skaitėme, atspindi tik nedidelę dalį tos atmosferos, kuri ten tvyro. Sužavėti ir patenkinti liko visi mūsų šeimos nariai – nuo vyriausio iki jauniausio. Netgi paauglė, atvykusi su nuostata – „na, ko aš ten nemačiau, ko nėra kituose dvaruose”, išvyko su plačia šypsena ir gerais įspūdžiais. Manau, kad būtent galimybė tapti aktyviais dalyviais, o ne pasyviais nebyliais stebėtojais, sudomino vaikus ir patraukė juos susipažinti su mūsų šalies istorinės praeities detalėmis.
Tiesa, dar reikėtų paminėti, kad mes pataikėme į ten šiuo metu vykstantį ir iki rugpjūčio 22 d. vyksiantį gėlių festivalį „Vasarvidžio nakties sapnas”, kur menininkai ir floristai dvaro parke sukūrė įspūdingą reginį V.Šekspyro pjesės tema.
Praleidome ten gerą pusdienį, bet laikas pralėkė nepastebimai. Iš esmės, šeimai, ypač atvykstančiai iš toliau (mes vykome iš Vilniaus), galima ten praleisti visą dieną, tikrai bus ir ką pažiūrėti, ir ką nuveikti, ir kur pavalgyti.