Lankytinos vietos Lazdijuose – Didvyrių ir garsių kūrėjų krašte

Lankytinis vietos Lazdijuose – Liepų ratas

Veisiejų dvaro parkas – dendrologinę vertę turintis parkas Veisiejuose, Lazdijų rajone, 2007 m. paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. 9,53 ha dydžio parkas įrengtas šalia Veisiejų dvaro rūmų, yra vienas seniausių Lietuvoje. Įsikūręs miestelio centre, Ančios ežero šiaurinėje pakrantėje. Ties prieplauka, kairiau pakilus ant kalvos, pasitinka liepų ratas, sodintas XVIII a. antroje pusėje. Parką įkūrė Masalskiai, tuo metu valdę Veisiejus ir pastatę dvaro rūmus.

Lankytinos vietos Lazdijuose – Lazdijų krašto muziejus

Lazdijų krašto muziejus įsikūręs viename seniausių Lazdijų miesto pastatų. 1920-1936 m. čia veikė Seinų „Žiburio“ gimnazija. Muziejuje įrengta „Senoji gimnazijos klasė“, kurioje pristatoma krašto švietimo istorija, o lankytojus pasitinka kunigas Motiejus Gustaitis. Muziejus atspindi krašto istoriją, čia eksponuojami archeologiniai radiniai, senųjų žemėlapių kopijos, įvairūs istoriniai dokumentai. Antrame aukšte eksponuojama medžiaga apie Salomėją Nėrį.

Lankytinos vietos Lazdijuose – Etnografinė Prano Dzūko sodyba

Sodyba atspindi XX a. Pradžios Dzūkijos kaimo buitį. Šis muziejus buvo įkurtas 1970 m. Delnicos kaime. Sudaro sodyką: troba, svirnas, kluonas, geras tvartas, senasis tvartas ir kalvė. Visuose pastatuose veikia senovinių ūkio padargų, baldų, namų apyvokos daiktų ekspozicijos. Vasaros metu sodyboje vyksta etnografinės šventės. Prie muziejaus veikia „Sodžius“.

Lankytinos vietos Lazdijuose – Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus

Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus pradėtas kurti 1984 m. Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje. 2006 m. tapo Lazdijų krašto muziejaus padaliniu, kuriam buvo suteiktas Emilijos Pliaterytės pavadinimas. Šiuo metu muziejuje veikia keturios ekspozicijos. Viena jų skirta 1831 m. sukilimo kapitonei Emilijai Pliaterytei. Šiame muziejuje galima susipažinti su Kapčiamiesčio istorija nuo senovės iki dabar, tremtimi ir rezistencija, mokyklos istorija, krašto tradicine kultūra, gausu informacijos apie krašto šviesuolius.

Lankytinos vietos Lazdijuose – Veisiejų krašto muziejus

Muziejus įkurtas 1998 m. Jame sukaupta Veisiejų mokyklos istoriją atspindinčių eksponatų, pasakojančių apie šio krašto žmonių tremtį ir kitus krašto istorijos vingius. Eksponuojama medžiaga apie gydytoją okulistą, tarptautinės esperanto kalbos kūrėją Liudviką Lazarį Zamenhofą, kuris 1885 m. atvyko dirbti į Veisiejus ir čia baigė kurti esperanto kalbą, vargonininką, kompozitorių Juozą Neimontą, poetą Sigitą Gedą.

Lankytinis vietos Lazdijuose – Šeštokų geležinkelio stoties pastatų kompleksas

1895–1899 m. carinė Rusija nutiesė lanko pavidalo Varėnos-Alytaus-Simno-Šeštokų-Augustavo-Gardino geležinkelį, kuris didėjant Prūsijos karinei galiai turėjo svarbią strateginę reikšmę. Šeštokuose yra geležinkelio stotis, kurioje susieina dvi – 1435 mm ir 1520 mm pločio – geležinkelio vėžės, todėl miestelis yra svarbus tranzitinis taškas tarp Baltijos valstybių ir į vakarus esančių Europos Sąjungos šalių. Šeštokų geležinkelio stotis pastatyta caro laikais 1898 m. šalia tuo metu stovėjusio dvaro. Stoties pastatą suprojektavo ir statybas prižiūrėjo inžinierius Aleksandras Gasketas. Vėliau pastatyti sandėliai, butai tarnautojams, čia ir šiandien dar gyvena žmonės. Iš Šeštokų geležinkelio stoties 1941 m. birželio 14-ąją buvo pradėti tremti į Sibirą šviesiausi Lietuvos žmonės, taip pat iš tos pačios stoties 1941-aisiais žydų tautybės žmonės buvo išvaryti link Kalvarijos, kur pasitiko tragišką savo likimą. Lietuvos tremtiniams pagerbti skverelyje prie geležinkelio stoties pastatytas kryžius ir paminklas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Šeštokai tapo Lietuvos vartais į Europą. Stotis yra valstybės saugomas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas.

Lankytinos vietos Lazdijuose – Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia

Bažnyčios projektą 1926 m. sudarė ir statybai vadovavo klebonas, žinomas istorikas, kraštotyrininkas Jonas Reitelaitis (1884–1966). Tai vienintelis žinomas kunigas, kuris Lietuvos tarpukariu suprojektavo ir vadovavo bažnyčios statybai. Kad būtų patvirtintas projektas, jį turėjo pasirašyti diplomuotas architektas. Savo parašą sutiko padėti Vytautas Žemkalnis. Galbūt jis projektą kiek pakoregavo. Bažnyčia – unikalios architektūros sakralinis pastatas, netradicinė, savito plano, neįprastos fasado proporcijos, neogotikinių elementų. Unikali statinio plastika sukurta siejant liaudies ir profesionalios architektūros tendencijas. Autorius originaliai interpretavo neogotikos formas ir panaudojo tuo laikotarpiu populiarius tautinio stiliaus elementus. Bažnyčios viduje – kuklus, be puošybos didysis altorius. Bažnyčia didelė ir labai jauki. Atrodo lyg išnyranti iš žemės su dviem dideliais bokštais frontone ir mažu bokšteliu gale, priešais zakristiją. Viename iš didžiųjų bokštų yra varpinė. 153 kilogramus sveriantį varpą nupirko kaimo jaunimas. Krikštonių bažnyčios šventoriuje palaidotas J. Reitelaitis.

Lankytinos vietos Lazdijuose – Metelių regioninis parkas

Metelių regioninis parkas (bendras plotas 15300 ha) – didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų dubumos kraštovaizdžio parkas: Dusią, Metelį ir Obeliją supa smėlingos paežerių kopos ir pelkutės, iš pietų pusės juosia įspūdingos aukštų kalvų virtinės. Nuostabi šio kraštovaizdžio panorama, ežerų platybės atsiveria nuo Žagarių kalvų, nuo Prelomčiškės piliakalnio. Šiame regioniniame parke daug unikalių gamtos vertybių. Čia gyvena ypač reti, Europoje saugomi baliniai vėžliai – regioninio parko simbolis. Vieninteliame Lietuvoje Trako miške auga bekotis ąžuolas. Didieji ežerai atgyja rudeninių migracijų metu. Paukščių stebėtojai regioniniame parke turėtų apsilankyti pavasarinės ir rudeninės vandens paukščių migracijos metu. Turiningai laiką gali praleisti tiek gamtos stebėtojai, tiek dviračių ar vandens sporto mėgėjai. Aplink Dusios ir Metelio ežerus nužymėti dviračių maršrutai, įrengti 2 pėsčiųjų pažintiniai takai. Dusios ir Metelio ežerų pakrantėse gausu privačių stovyklaviečių ir kaimo turizmo sodybų. Poilsiautojai šiuos ežerus pamėgo dėl lėtai gilėjančios priekrantės ir smėlėtų pakrančių. Dusios ežerą gausiai lanko burlenčių ir jėgos aitvarų mėgėjai. Pietinėje Dusios ežero pakrantėje įsikūręs Metelių regioninio parko lankytojų centras, kuriame veiklos ras tiek vaikai, tiek suaugusieji. Ekspozicijoje išradingai pristatomas apylinkėse gyvenančių Lietuvoje retų balinių vėžlių gyvenimas ir Metelių krašto istorija. Direkcijos specialistai pagal išankstinius užsakymus veda ekskursijas ir edukacinius užsiėmimus.

Lankytinos vietos Lazdijuose – Veisiejų regioninis parkas

Veisiejų regioninio parko plotas –12259,12 ha. Didžiausi ežerai – Ančia, Snaigynas, Šlavantas, Verniejus. Dauguma ežerų turi sudėtingą kranto liniją, raižytą dugną, vingiuoti kaip upės. Unikalus gamtos kampelis yra tarp Šlavantėlio ir Liūnelio ežerų. Tokios retųjų rūšių ir bendrijų įvairovės nedideliame plote niekurkitur Lietuvoje nėra. Natūralūs upeliai – svarbios ūdrų gyvenamosios ir migracijų vietos. Prie Ančios ežero yra 18 a. sodintas parkas. Ringėliškės botaniniame zologiniame draustinyje auga brandūs miškai, peri vapsvaėdžiai, ereliai rėksniai. Regioniniame parke vertingos medvarlių ir balinių vėžlių populiacijos. Trys piliakalniai: mišku apaugęs Mėčiūnų piliakalnis, lengviausiai pasiekiamas Ančios ežeru; Šlavanto piliakalnis, su jo šlaituose augančiu skroblynu bei labai retų augalų – vaistinių kietagrūdžių augaviete ir Vainežerio piliakalnis – senovės gynybiniai įtvirtinimai, vietinių žmonių vadinamas „Okopka“. Poilsiui skirtas Šlavanto ir Šlavantėlio tarpuežeris su Šlavantėlio ežeru, šiaurės vakarinė ir pietinė Verniejaus pakrantė, šiaurinė Ančios dalis ir Snaigyno ežero pakrantės. Karštą vasaros dieną smagu išsimaudyti regioninio parko ežeruose, turinčiuose nuolaidų smėlėtą dugną. Miškingame ir ežeringame pietvakarių Lietuvos pakraštyje esantis regioninis parkas – daugelio aplinkinių ir tolimesnių miestų gyventojų poilsio vieta. Sausumos kelionių mėgėjams rekomenduojama pasivaikščioti pažintiniais takais, kurių bendras ilgis 5,3 km. Vandens kelionių mėgėjams tikras malonumas keliauti baidarėmis ir valtimis protakomis susijungiančiais Veisiejų ežerais. Snaigyno ežere prasideda 30 km ilgio valčių maršrutas devyniais ežerais ir juos jungiančiais upeliais, teikiantis ne tik poilsį, bet ir daug netikėtų susitikimų su vertingais gamtos objektais. Veisiejų mieste buvusio Veisiejų dvaro fligelyje yra įsikūręs Veisiejų regioninio parko lankytojų centras. Centre galima aplankyti ir susipažinti su interaktyvia ekspozicija „Gyvenimas tarp vandenų”.

Lankytinos vietos Lazdijuose – Emilijos Pliaterytės (1806–1831) kapas ir paminklas

Emilija Pliaterytė (lenk. Emilia Plater; 1806 m. lapkričio 13 d. Vilniuje – 1831 m. gruodžio 23 d. Kapčiamiestyje) – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, kapitonė, lietuviškoji Žana Dark, taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Baltarusijoje. Emilija Pliaterytė – laisvės kovų simbolis, XIX a. didvyrė moteris.

1831 m. su pusbroliu Cezariu Pliateriu ji suorganizavo sukilėlių būrį, kuris su sąjungininkais užėmė Zarasus, dalyvavo mūšyje Radviliškio rajone, vėliau – Vilniaus apskrityje ir Kaune. Sukilėliams nutarus trauktis link Prūsijos sienos, Emilija kartu su Marija Rašanavičiūte ir pusbroliu pabandė per Užnemunę pasiekti Varšuvą ir ten toliau tęsti kovą. Ėjo miškais slapstydamiesi, daugiausia naktimis, kentėjo badą, troškulį, nuovargį. Galų gale išsekus jėgoms ir ant kojų atsivėrus žaizdoms E. Pliaterytė beeidama apalpo. Cezaris ir Marija nunešė Emiliją į eigulio trobelę, kur ją priglaudė eigulys Margelis. Eigulys kreipėsi į artimiausią dvarininką Ignotą Ablamavičių, grafaitę priėmė į netoliese Kapčiamiesčio esantį savo Justinavo (Vainežerio) dvarą. 1831 m. gruodžio 23 d. Emilija mirė Vainežerio kaime. Naktį laiveliu Baltosios ančios upe ji buvo slapta atplukdyta į Kapčiamiesčio bažnyčią ir palaidota Kapčiamiesčio kapinėse.  E. Pliaterytei atminti pastatytas paminklas Kapčiamiesčio kapinėse ir miestelio centre.

Lankytinos vietos Lazdijuose – Esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo biustas

Liudvikas Lazaris Zamenhofas (1859–1917) esperanto kalbos kūrėjas, gyvenęs Veisiejuose nuo 1885 m. Jis gimė Balstogėje, užsienio kalbų mokytojo šeimoje. Mokydamasis gimnazijoje stropiai mokėsi svetimų kalbų, išmoko net 12 užsienio kalbų. Baigdamas gimnaziją jis sukūrė pirmąjį tarptautinės kalbos projektą, tačiau tėvas nepritarė L.L.Zamenhofo pasirinkimui – sudegino kalbos projekto rankraštį ir išsiuntė jį mokytis medicinos. Baigęs studijas Maskvoje ir Varšuvoje, Liudvikas atvyko pas savo sesers vyrą į Veisiejus. Veisiejuose L.L. Zamenhofas atliko gydytojo praktiką ir atkūrė esperanto kalbos rankraštį. Todėl Veisiejai teisėtai laikomi esperanto kalbos gimtine.

Lankytinos vietos Lazdijuose – Rudaminos piliakalnis su gyvenviete

Piliakalnis – vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Gynybiniams tikslams piliakalnis naudotas V–XIV a., įrengtas per 4 kartus poledynmečiu susiformavusioje kalvoje, kurios aukštis virš jūros lygio 198 m, plotis 60 m, ilgis 83 m. Ankstyvąją įtvirtintą gyvenvietę saugojo kalvos kraštu atitverta medinė tvora. Virš pylimo kilo mediniai gynybiniai įtvirtinimai. Ant piliakalnio 1240 m. buvo pastatyta viena galingiausių jotvingių pilių – kunigaikščio Ringaudo pilis. Pasak legendos, pilyje Mindaugas buvo karūnuotas karaliumi. Spėjama, kad pilį kryžiuočiai sunaikino 1381 m., kai šturmui buvo panaudotos paraku šaudančios bombardos.

Lankytinos vietos Lazdijuose – Prelomčiškės piliakalnis su gyvenviete

Piliakalnis – XIII amžiuje čia gyvenusių jotvingių palikimas. Tai vienas didžiausių ir įspūdingiausių Metelių regioniniame parke esančių piliakalnių. Piliakalnis stūkso vakariniame Dusios ežero krante. Piliakalnio papėdėje buvo didelė jotvingių gyvenvietė, o ant piliakalnio stovėjusi gerai įtvirtinta medinė pilis. Nuo Prelomčiškės piliakalnio atsiveria įspūdinga panorama į Dusios ežerą. Prie piliakalnio kasmet liepos mėnesį vyksta Oninių šventė.

Daugiau informacijos Lazdijų turizmo informacijos centre

Lankytinos vietos Lazdijuose