Dvarai Lazdijų krašte išsiskiria savo unikaliais istoriniais, architektūriniais ir kultūriniais bruožais. Kiekvieno jų istorija yra unikali, kviečiame susipažinti iš arčiau.
Aštriosios Kirsnos dvaras yra vienas didžiausių Užnemunės regione – su 19 statinių ir istoriniu parku, įkomponuotu banguotame reljefe. Tarp kitų Lietuvos dvarų sodybų, ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės-gamybinės dalių kompozicija (uždarų kiemų charakterio) su buvusia maksimaliai išvystyta vandens telkinių sistema bei parko elementų gausa. Pastatų architektūroje atsispindi klasicizmo, romantizmo ir kitų laikotarpių stilistiniai bruožai. Šiuo metu Aštriosios Kirsnos dvaras, priklausantis privatiems asmenims, siūlo platų paslaugų spektrą. Dvaro patalpose galima nuomotis erdves renginiams, asmeninėms šventėms, fotosesijoms. Dvaro žirgynas taip pat teikia įvairias paslaugas, įskaitant jojimo treniruotes, žirgų reabilitaciją ir priežiūrą. Be to, dvaras yra atviras pažintinėms ekskursijoms.
Netoliese yra įsikūrusi Bulakavo dvaro sodyba, kuri nepanaši į daugelį klasicizmo epochos kompleksų savo išskirtiniu išplanavimu. Jis tarsi sudaro urbanistinio stiliaus uždarą aikštę. Ūkiniai trobesiai ir kiti pastatai atsisukę veidu į dvaro centrą, tai yra rūmus. Labiausiai akį traukia neįprastų formų oficinos pastatas. Tarsi Tadas Karenga, dvaro savininkas, sumažinęs mastelį stengėsi atkartoti Aštriosios Kirsnos rūmų pastatą. Toks pats neįmantrus stačiakampis kubas su keturių kolonų portiku. Galima tik spėti, kad Bulakavo dvaro rūmų pastatą taip pat puošė panašus portikas. Tikriausiai jis buvo nugriautas per pastato rekonstrukciją. Stebint buvusių Bulakavo dvaro savininkų sąrašą aiškėja, kad palivarkas buvo sudėtinė Aštriosios Kirsnos dvaro dalis, kol turtas buvo vienose Tado Karengos rankose. Vėliau nupirkę Aštriosios Kirsnos ir Bulokavo dvarus Gavronskiai taip pat apjungė kapitalą. 1960 m. keičiant dvaro pastatų paskirtį, pasireiškė tikras tarybinių architektų barbarizmas, rūmai rekonstrukcijos eigoje buvo neatpažįstamai subjauroti, kiek geriau išsilaikė tik oficina. Šioje Dzūkijos vietoje, palyginti nedideliais atstumais išsidėstę keturi įdomūs dvarai: Rudaminos, Aštriosios Kirsnos, Bulakavo ir Būdviečio.
Būdviečio dvaras, esantis apie 15 km į pietvakarius nuo Lazdijų ir 4 km nuo Lenkijos sienos, pradėjo kurtis 1589 m., kai Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza patvirtino aktą, įrašytą Lietuvos metrikoje, suteikdamas žemes bajorui Grigorijui Sveckui. Iš dvaro laikų išliko svirnas, koplytėlė, tvartas. Svirnas, statytas 1803 m. išsiskiria savo architektūra bei konstrukcijomis.
Būdviečio svirnas, pastatytas iš maumedžio medienos, pasižymi unikalia struktūra. Dviaukštis pastatas su dvišlaičiu stogu ir maišų pakėlimo mechanizmu rodo ne tik Lietuvos liaudies architektūros išskirtinumą, bet ir unikalų požiūrį į statybos meną. Svirnas yra vertinga kultūros paveldo dalis ir šiandien yra laikomas retu ir unikaliu lietuvių liaudies medinės architektūros pavyzdžiu, įdomiu savo išorės bei vidaus konstrukcijomis.
Klasicistinis Rudaminos dvaras pradėtas kurti 1537–1538 m. bajoro Petro Plikio. Vėliau jis priklausė Skorulskių giminei, didikams Masalskiams. Grigalius ir Marija Masalskiai XVI a. pabaigoje Rudaminoje pastatė pirmąją bažnyčią. XVIII a. Rudaminą nusipirko Trakų vaivadijos iždininkas Mikalojus Turčinavičius-Sušickis, atstatęs pradėjusius irti dvaro pastatus, juos rekonstravęs. M. Turčinavičiaus-Sušičkio pastatyti klasicistiniai dvaro rūmai yra išlikę iki šių dienų. Dvaras apsuptas 6,5 ha parko ir tvenkinių. Rudaminos dvaro sodyba yra unikali su išlikusia XVI a. sienine tapyba ant ponų namo fasado. Iš dvaro laikų iki šiol išliko rūmai, tvarto liekanos, parko, tvenkinių sistemos fragmentai.
Veisiejų dvaro istorija siekia 1501 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras šias žemes padovanojo Glinskiams. Per daugelį metų dvaras keitė savo šeimininkus, tačiau išliko kaip unikalus regioninis kultūros paveldas. Šiandien vieninteliame išlikusiame dvaro fligelyje įsikūręs Veisiejų regioninio parko lankytojų centras, kuris aktyviai prisideda prie šio paveldo vertybių atgaivinimo, teikiant lankytojams galimybę pažinti ir suprasti dvaro istoriją bei gamtos grožį. Čia galite mėgautis edukacinėmis ekskursijomis, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse arba tiesiog pasivaikščioti po nuostabų parką.
Lazdijų krašto dvarai – įsimintina patirtis, nuostabi architektūra, kelionė į praeitį. Atvykite ir pajauskite laiko tėkmę!
