Lankytinos vietos Anykščiuose – tai vietos, kur gamta, vietos ir objektaipasakoja istorijas.Tyras oras, miškai, upės, ežerai leis pajusti gamtos pilnatvę ir ramybę. Lankytini objektai supažindins, primins ir nukels į mūsų protėvių laikus, supažindins su Anykščių krašto kultūra.
Apžvalgos aikštelė Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios bokšte
Vilniaus g. 8, Anykščiai 29147
Šv. Mato bažnyčios apžvalgos aikštelė įrengta 33 metrų aukštyje, dešiniajame bažnyčios bokšte. Užlipę 186 laipteliais, lankytojai gali mėgautis nuostabia Anykščių apylinkių panorama ir sužinoti istorinių faktų apie bažnyčią ir jos kilmę. Vasaros metu lankytojai taip pat gali naudoti monoklį, norėdami apžiūrėti toli esančius objektus.
Lankytinos vietos Anykščiuose – Apžvalgos aikštelė A. Vienuolio gatvėje
Atvykstančius į Anykščius nuo Ukmergės pusės, tik įvažiavus į miestą pasitinka nauja, patogi apžvalgos ir poilsio aikštelė.
Šalia žiedinės sankryžos A. Vienuolio gatvėje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi miesto panorama. Nusileidus žemyn prie Šventosios upės atrasite Dešiniojo kranto pažintinį sveikatingumo taką.
Lankytinos vietos Anykščiuose – Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinis kompleksas
J. Biliūno g. 133, 29109 Anykščiai
Ant Šeimyniškėlių piliakalnio XIII a. viduryje stovėjo valstybinė medinė pilis, saugojusi šiaurinį Lietuvos valstybės pasienį. Tai buvo pati didžiausia pilis Rytų Lietuvoje, spėjama Mindaugo Vorutos pilies vieta. Nuo 1990 m. net 19 sezonų piliakalnį sistemingai tyrinėjo archeologas dr. Gintautas Zabiela su talkininkais, todėl dabar Šeimyniškėliai – plačiausiai ištirtas piliakalnis Lietuvoje ir vienas plačiausiai tyrinėtų visame Rytų Pabaltijyje.
2000 m. pastatytas pirmasis būsimos medinės pilies komplekso statinys – tiltas į piliavietę per Varelį. 2004 ir 2017 m. prie piliakalnio iškilo du mediniai apžvalgos bokštai, sujungti galerija, įrengtas papilio kiemelis, skirtas edukacinei veiklai su moksleiviais ir suaugusiaisiais. Jame galima susipažinti su buvusios pilies istorija, apžiūrėti pilies maketą, archeologinių radinių pavyzdžius, įsigyti pilėniškų suvenyrų.
Lankytinos vietos Anykščiuose – Anykščių menų inkubatorius – menų studija
Anykščių menų inkubatorius – menų studija (AMI) – pirmasis Aukštaitijos regiono inkubatorius, įsikūręs senosios Anykščių dvarvietės teritorijoje, šalia Anykštos upelio, buvusioje mokykloje, kurioje kadaise dirbo net pats Antanas Vienuolis – Žukauskas. Inkubatoriuje reziduoja 17 menininkų – keramikės, tekstilės dizainerė, žaislų kūrėja, odinių rankinių dizainerė, tapytoja, kino režisierius, įvairių sričių amatininkai. Inkubatoriuje galima apsilankyti rezidentų dirbtuvėse bei įsigyti jų sukurtų gaminių.
Taip pat inkubatoriaus patalpose veikia parodų erdvė, vyksta įvairūs mokymai, renginiai, vykdomos edukacinės programos ( tapyba ant šilko, keramikos, popieriaus, žaislų kūryba, bičių vaško žvakių gamyba).
Lankytinos vietos Anykščiuose – Anykščių koplyčia – Pasaulio anykštėnų kūrybos centras
Netoli Anykščių centro, seno parko apsuptyje, stovi originalus pastatas, darniai jungiantis senosios ir naujosios architektūros bruožus. Vienas įspūdingesnių statinių menančių XIX a. vidurį – senųjų Anykščių kapinių Koplyčia, pastatyta ant Burbiškio dvaro grafo Venclovavičiaus giminės kapų rūsio. Statinys yra ne tik stilingas architektūros, bet ir literatūrinis paminklas.
Anykštėno rašytojo Antano Vienuolio apysakoje „Vėžys“ išsamiai aprašyta grafienės Kristinos Štčech iniciatyva vykdyta koplyčios statyba. Uždarius kapines ir koplytėlei pradėjus nykti, buvo suprojektuotas stiklo-betono gaubtas (architektas G. Baravykas) ir juo apgaubta koplytėlė tapo šiuolaikiškos architektūros pastatu ir kultūros židiniu. Čia kaupiamas Pasaulio anykštėnų kūrybos palikimas. Puikia akustika pasižyminčioje salėje vyksta įvairūs renginiai: klasikinės muzikos koncertai, susitikimai su menininkais, skaitomos paskaitos ir kt. Antrajame gaubto aukšte eksponuojamos profesionalaus meno ir tautodailės parodos. Koplyčioje įsikūrusi galerija „Kampas“, kur galima įsigyti originalių meno ir tautodailės dirbinių.
Šventosios kairiojo kranto sveikatingumo takas
Palei pakrantę įrengtas pažintinis takas darniai įsiliejo į esamą kultūrinę pažintinę infrastruktūrą, apjungdamas skirtingus kultūrinius ir turistinius objektus į vientisą maršrutą. Pakrantė pritaikyta tiek aktyviam, tiek pasyviam poilsiui.
Keliaudami pažintiniu taku lankytojai turi galimybę įvertinti kraštovaizdžio grožį, pajausti miesto alsavimą, paiškylauti gražiai įrengtose poilsio vietose. Takas jungia jau esamas pėsčiųjų-dviračių trasas: Anykščiai – Niūronys ir Anykščiai – Puntuko akmuo. Bendras tako ilgis – 14 km.
Šventosios kairiojo kranto sveikatingumo takas patenka į saugomą teritoriją – Anykščių regioninį parką.
Lankytinos vietos Anykščiuose – Anykščių senamiestis
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Anykščiai minimi 1440 m. liepos 22 dienos rašte kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio (1427−1492) dvaras. To meto gyvenvietė kūrėsi prekybinių kelių sankirtoje šalia Šventosios ir Anykštos upių santakos. Nuo XV a. antrosios pusės Anykščiai pradėjo sparčiai augti ir 1792 m. Anykščiams suteikta Magdeburgo teisė ir herbas. Anuomet ir dabar miesto herbe vaizduojamas ant trijų arkų tilto stovintis Šv. Jonas Nepomukas.
Anykščių miesto plano formavimąsi lėmė gamtinė situacija. Kalvos, supančios Šventosios upės slėnį, buvo natūralios, slėnyje įsikūrusio miesto ribos. Iš pradžių miestas plėtėsi tik pagal upę. Senųjų Anykščių panoramose smulkus mažaaukštis užstatymas skendėjo želdiniuose, miesto siluete, kaip ir šiandien, dominavo stambus bažnyčios tūris. Iki šių dienų yra išlikęs originalus miesto centro planas, kuriame persipina senojo radialinio (nuo XVI a.) ir vėlesnio stačiakampio plano elementai.
Dabar senuosius Anykščius primena A. Baranausko aikštės pietiniame pakraštyje išlikęs užstatymas ir už jo iki Šaltupio upeliuko išsidėstęs nedidelis kvartalas, bažnyčia.
Kavarsko Šv. Jono krikštytojo šaltinis
Legendomis apipintas, neva stebuklingas gydomąsias galias slepiantis Šv. Jono šaltinis, tai gaivaus tyro vandens versmė kalnelio viršuje prasigraužusi net 134 metrus nuo Šventosios upės vagos lygio. Švenčių dienomis Šv. Jono šaltinis ir nuostabios jo prieigos tampa kavarskiečių susibūrimų vieta.
Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia ir bernardinų vienuolynas
Vytauto g. 1, Troškūnai, Anykščių rajonas
Troškūnų dvaro savininkas Vladislovas Sakalauskas 1696 m. į miestelį pakvietė vienuolius bernardinus bei inicijavo naujos bažnyčios statybą, pagal architekto M. Knakfuso projektą. Bažnyčia pastatyta XVIII a. pab., viduje yra malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos – Rožinio karalienės paveikslas. Šalia bažnyčios įsikūręs tame pačiame amžiuje statytas vienuolynas.
Miško muziejus. Miško pažintinis takas. Arboretumas. Skulptūrų parkas.
Troškūnėliai, Troškūnų seniūnija, Anykščių rajonas
Troškūnų girininkijoje įrengtame muziejuje pamatysite miško gyvūnų, augalų ir vabalų kolekcijas. Galėsite keliauti šalia esančiu miško pažintiniu taku, pasigrožėti turtinga augmenija bei 500 metų senumo ąžuolu. 2,5 hektaro arboretume auga 85 medžių rūšys. Prie kiekvieno lentelė su lietuvišku bei lotynišku augalo pavadinimu. 2008 m. arboretumą papuošė skulptūrų parkas miško tema.
Lynų tiltas
Pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Šventąją netoli Medžių Lajų tako ir Puntuko akmens, jungiantis kairiojo kranto dviračių taką su naujai įrengiamu dešiniojo kranto dviračių taku.
Anykščių regioninio parko lankytojų centras
Čia susipažinsite su regioninio parko išskirtinėmis vertybėmis. Pagrindinė ekspozicijos tema pateikta kaip apdainuotas gamtos ir kultūros paveldas, atsiskleidžiantis gausiuose literatūros kūriniuose.
Lietuvių ir anglų kalbomis moderniai ir nestandartiškai pateikta informacija apie gamtos bei kultūros vertybes. Smalsuolių, kurie mėgsta ne tik paskaityti, bet ir apžiūrėti džiaugsmui, čia gausu vaizdingų nuotraukų, radinių iš miškų, geologinių įdomybių ir net archeologinių radinių iš Anykščių krašto!
Ekspozicijoje gausu audiovizualinės medžiagos. Interaktyviuose žemėlapiuose ne tik tiksli objektų padėtis, bet ir išsami informacija apie juos, nuotraukos, videosiužetai. Vos keliais pirštų prisilietimais sužinosite, kodėl įsteigti parko draustiniai ir rezervatas, kas juose saugoma.
Išgirsite įgarsintų legendų ir padavimų apie saugomus medžius, riedulius, paslaptingas vietoves… Mėgstančių literatūrą laukia įgarsintos žinomiausių Anykščius garsinusių kūrinių ištraukos. Patogiai įsitaisę ant minkštų „akmenukų“ galėsite peržiūrėti nuolat pildomuose videoterminaluose esančius animacinius ir dokumentinius filmus, įvairius videosiužetus apie Anykščių kraštą. Turėsite galimybę pamatyti Anykščių krašto vertybių grožį iš paukščio skrydžio!
Susipažinę su parko vertybėmis bei su pėsčiųjų, dviračių, vandens trasomis, sužinoję, kur galima pavalgyti bei apsistoti, ką aplankyti ir nuveikti, galėsite keliauti po parką, išmėginti trasas ir aplankyti sudominusias vertybes!
Šv. Aleksandro Nevskio cerkvė
Pirmoji stačiatikių šventovė Anykščiuose buvo pastatyta XVI a. pr. Didžiosios Lietuvos kunigaikštienės, Lenkijos karalienės Jelenos rūpesčiu. Pasibaigus 1487 – 1494 m. rusų – lietuvių karui, susitaikymo tarp dviejų valstybių vardan, ji susituokė su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Aleksandru ir tapo visų stačiatikių Lietuvoje globėja. Į dabartinę cerkvę, pastatytą už valstybės iždo bei tikinčiųjų suaukotus pinigus, Anykščių krašto stačiatikiai įžengė 1873 m.
Burbiškio dvaras
Parko g. 1B, Burbiškio k., Anykščių rajonas
Burbiškio dvaras yra įsikūręs Anykščių regioniniame parke, netoli Rubikių ežero, 8 km nuo Anykščių. Vaizdingame Anykštos upės kairiajame krante iš tolo akį patraukia stilingi rūmai – XIX a. architektūros paminklas, neoklasicizmo epochos perlas, užburiantis subtilumu ir elegancija. Grakščiai prigludęs parkas, kuriame išlikę daugiau kaip 30 rūšių medžių bei krūmų, įsilieja į kraštovaizdžio peizažą lyg išpuoselėta ramybės oazė. Burbiškio dvaro rūmai, 1853 metais pastatyti Lietuvos – Lenkijos didikų Venclovavičių giminės, tebėra vieni gražiausių Anykščių krašte. Visai dvaro sodybai suteiktas Burbiškio kraštovaizdžio architektūros draustinio statusas, ji įtraukta į Europos paveldo lankytinų objektų sąrašą. Prašome nepainioti šio dvaro su Burbiškio dvaru Radviliškio rajone, kur vyksta kasmetinės tulpių žydėjimo šventės, ir su kitu dvaru Burbiškiuose, Raseinių rajone.
Bijeikių apžvalgos bokštas
Šalia Bijeikių piliakalnio pastatytas 15 m. bokštas su apžvalgos aikštele, nuo kurios atsiveria nuostabi Rubikių ežero ir apylinkių panorama. Giedrą dieną tolumoje galima pamatyti Burbiškio ir Mačionių kaimus ar Leliūnų bei Debeikių bažnyčių bokštus.
„Laimės Žiburys“ – Jono Biliūno kapas ir paminklas ant Liudiškių kalvos
Ši kalva senųjų anykštėnų vadinta smėliakalniais, Anykščių „Sachara”, nes buvusi plika, pustoma vėjo, be medžių. Šį kalną vienas ar su svečiais dažnai lankydavęs rašytojas Antanas Žukauskas–Vienuolis, grožėdavęsis plačiai atsiveriančiomis Anykščių apylinkėmis. Jis čia vėliau parinkęs vietą Jono Biliūno kapui. 
Jonas Biliūnas gimė 1879 m. Niūronių k., netoli Anykščių, mirė 1907 m. Zakopanės miestelyje, Tatrų kalnų papėdėje (dab. Lenkija). 1953 m. J. Biliūno palaikai iš Zakopanės buvo perlaidoti Anykščiuose ant šios kalvos. 1958 m. virš kapo iškilo 14 metrų aukščio architekto Vytauto Gabriūno paminklas–monumentas iš tašytų Anykščių apylinkių akmenų. To paties pavadinimo stebuklinėje pasakoje rašytojas pasakoja apie švytintį stebuklingą užrašą, pasirodžiusį ant aukšto stataus kalno viršūnės – tas, kuris užlips ant to kalno ir ranka pasieks užrašą, visus žmones padarys laimingus, o pats pavirs akmeniu. Lankytinos vietos Anykščiuose jau senai stebina keliautojus.
Turbūt nėra nei vieno žmogaus, kuris nežinotų šios lankytinos vietos Anykščiuose.
Medžių lajų takas traukte traukia turistus paliesti medžių viršūnes.
Dvaronių k. 5, 29168 Anykščių r.
Medžių lajų takas – tai pirmasis takas Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kur galima pasivaikščioti medžių lajų/viršūnių lygyje. Medžių lajų tako kompleksas buvo atidarytas 2015 metų rugpjūčio 7 dieną. Kompleksą sudaro: informacinis centras, Medžių lajų takas ir apžvalgos bokštas.
Puntuko akmuo
Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m. Iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmenimi, kol Puokėje nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo.
A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ išgarsintą mišką užsuka beveik kiekvienas, atvykęs aplankyti Anykščių.
Šilelis prasideda nuo pietinių Anykščių miesto ribų ir tęsiasi neplačia (apie 1 km pločio) juosta abipus Šventosios beveik 9 km Kurklių miestelio link. Šilelio reljefas labai įvairus ir sudėtingas: kalvos, raguvos, gilių griovių išraižyti pašventupių šlaitai. Tomis griovomis Šventojon teka upeliai – Marčiupys, Piktupis, Išplėstravis, Vingerštynė, Pakalnytė, Paramavietė, Gaugarys, Pašaltupys, Limenė, Šlavė. Giliai, vietomis net iki 25 m, Šlavė įsigraužia į gruntą tarp aukštų krantų, kur pasitaiko ir atodangų. Nėra Lietuvoje daugiau tokių atodangų, kur viename pjūvyje atsidengtų net trijų žemės erų pėdsakai, liudijantys šarvuotųjų žuvų, kontinentinio režimo, tropikų klimato laikus.
Į A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ išgarsintą mišką užsuka beveik kiekvienas, atvykęs aplankyti Anykščių.
Šilelis prasideda nuo pietinių Anykščių miesto ribų ir tęsiasi neplačia (apie 1 km pločio) juosta abipus Šventosios beveik 9 km Kurklių miestelio link. Šilelio reljefas labai įvairus ir sudėtingas: kalvos, raguvos, gilių griovių išraižyti pašventupių šlaitai. Tomis griovomis Šventojon teka upeliai – Marčiupys, Piktupis, Išplėstravis, Vingerštynė, Pakalnytė, Paramavietė, Gaugarys, Pašaltupys, Limenė, Šlavė. Giliai, vietomis net iki 25 m, Šlavė įsigraužia į gruntą tarp aukštų krantų, kur pasitaiko ir atodangų. Nėra Lietuvoje daugiau tokių atodangų, kur viename pjūvyje atsidengtų net trijų žemės erų pėdsakai, liudijantys šarvuotųjų žuvų, kontinentinio režimo, tropikų klimato laikus.
Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinis įsteigtas išsaugoti raiškų asociacinį Anykščių šilelio kraštovaizdį, Šventosios upės slėnį su atodangomis ir salpinėmis pievomis, Puntuko ir Puntuko brolio riedulius, šaltinį „Karalienės liūnas“, Vetygalos atodangą, Peniankų pilkapyną ir kitas kultūros paveldo vertybes.
Draustinis užima 1421,5 ha plotą. Botaninių tyrimų duomenimis čia rasta 769 aukštesniųjų augalų rūšių, daugiau nei 20 įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą. Floros nevienodumas ir jos gausumas palyginti nedidelėje draustinio teritorijoje priklauso nuo augimviečių, dirvožemių ir vandens telkinių įvairovės. Šilelio reljefas labai įvairus ir sudėtingas. Abipus upės tęsiasi statūs, gilių griovų išraižyti šlaitai. Šlaitų griovomis į Šventąją suteka upeliai Marčiupis, Piktupis, Šlavė, Išplėštravis, Vingerkštynė, Pakalnytė, Paramavietė, Gaugaris, Pašaltupis, Limenė.
Be išvardintų gamtos ir kultūros vertybių, Šilelyje auga saugomi medžiai: Šventieji ąžuolai, uoksinė pušis ir kiti. Su daugeliu vertybių susipažinti padės Šventosios pažintinis takas.
Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka
Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka 2013 metais įsikūrė moderniame pastate pačiame Anykščių centre. Biblioteka atlieka ypatingą vaidmenį Anykščių miesto kultūros gyvenime. Šalia bibliotekos yra kalbų alėja su plytelėmis skirtomis įvairioms šalims. Įvairiakalbiai užrašai „laba diena“ formuoja atviro, palankaus, laukiančio miesto bei kiekvienam draugiškos bibliotekos įvaizdį, suteikia naujų paskatų bendradarbiauti. Bibliotekoje rengiamos literatūros parodos, edukacinės programos, tautodailės ir meno parodų pristatymai, susitikimai su rašytojais, politikais, įdomiais žmonėmis.
Biblioteka atvira miestą lankantiems turistams ir gali parodyti išskirtinių, Anykščius garsinančių objektų. Bibliotekos rūsyje įkurta Idėjų laboratorija: saviraiškos ir realizacijos erdvė jaunimui ir visiems norintiems kurti. Čia galima rasti įrengtą profesionalią garso įrašų ir grafinio dizaino studiją. Vykdant bibliotekos statybas buvo atrasta senoji XVI amžiaus krosnis, kurią galima apžiūrėti iš arti. Unikali ir vienintelė edukacinių plakatų paroda Lietuvoje Knygos anatomija, kurios idėja – asociatyvi paralelė tarp žmogaus ir knygos anatomijos. Parodoje pateikiamos ne tik knygos „smegenys“, „stuburas“ ir „širdis“, bet ir „ląstelės“, „plaučiai“, „DNR“ bei įvairios „bakterijos“, naikinančios knygos gyvastį. Bibliotekoje veikia ilgalaikė Lietuvos fotografijos veterano, Anykščių krašto fotometraštininko Izidoriaus Girčio fotografijų paroda taip pat saugomas apie 60 000 kadrų negatyvų archyvas.
Traupio botanikos daržas
Jaunimo g. 4, Traupis, Anykščių rajonas
Į Traupio botanikos sodą plūsta ekskursijos iš visos Lietuvos ir užsienio šalių, praktiką čia atlieka studentai, busimieji biologai. Kiekvieną vasarą botanikos sodas sutraukia botanikus iš Vokietijos, Amerikos, Suomijos, Anglijos, Australijos, netgi Japonijos pasigrožėti žydinčiomis sakuromis.
Tai vienintelis Lietuvoje mokyklinis botanikos sodas, jis pradėtas veisti 1989 metais Traupio mokyklos direktoriaus iniciatyva. Per 15 metų botanikos daržo plotas išsiplėtė 5 kartus. Šalia mokyklos yra daugiamečių gėlių kolekcijos, alpinariumai, dekoratyvinis baseinas su vandens augalais ir kt., tad dabar visa mokyklos teritorija paversta botanikos sodu. Iš viso Traupio botanikos darže auga jau daugiau kaip 5000 augalų rūšių, formų bei veislių.
Lankytinos vietos Anykščiuose – Atodangos
Šis gamtos palikimas pasakojai apie žemės, jūrų, vandenynų, upių ir miškų istoriją. Atodangų netrūksta ir gausiai gamtos apdovanotuose Anykščiuose. Kiekvienas, norintis susipažinti su žemės evoliucijos istoriją, turi privalo atvykti į Anykščių rajone esančias šias atodangas:
Lankytinos vietos Anykščiuose – Mikierių atodanga
Tai viena vaizdingiausia Šventosios upės slėnio vieta, traukianti tiek turistus, tiek atodangą tyrinėjančius mokslininkus.
Teigiama, jog Šventosios slėnis pradėjo formuotis maždaug prieš 10 –12 tūkstančių metų. Per paskutinįjį apledėjimą ji sugebėjo pragraužti visą Mikierių apylinkėse buvusią smėlingų – žvirgždingų nuogulų storymę (beveik 20 metrų storio) ir net po jomis esantį moreninį priemolį. Vėliau, besistumdydama į šonus, ji platino slėnį ir formavo terasines aikšteles. Mikierių apylinkėse didžiausią Šventosios slėnio dalį užima pirmoji terasinė aikštelė, kurios plotis vietomis siekia iki pusės kilometro. Kirsdama smėlingas nuogulas, čia Šventoji iki galo praplėtė savo kilpas. Todėl ties Mikieriais upės vingiai yra platus, apvalūs, vietomis net baigia susijungti. Vingiuose pasitaiko net priešsrovių. Apibūdinant upių vagas, naudojamas toks terminas — vingiuotumo koeficientas. Tai štai, lyginant su kitomis Šventosios dalimis, ties Mikieriais šis koeficientas pats didžiausias — 2,14.
Lankytinos vietos Anykščiuose – Daumantų atodanga
Tai unikali, tris geologinius sluoksnius atverianti atodanga. Jos apatinėje dalyje atsidengia viršutinio Devono smiltainis ir Neogeno periodo kvarcinio smėlo sluoksniai – svarbiausias Anykščių rajono gelmių turtas. Nuo maždaug 300 metrų ilgio ir 27 metrų aukščio stataus dešiniojo Šventosios upės šlaito atsiveria įspūdingas gamtovaizdis. Čia įrengti laiptai, takai, apžvalgos aikštelė, pastatyta prieplauka, sutvarkyti du iš žemių trykštantys šaltiniai. Upės šlaite galima patogiai apžiūrėti slūgsančius uolienų sluoksnius: devono, neogeno bei kvartero – prepleistoceno ir pleistoceno, susiformavusius maždaug prieš 1,8 – 0,8 milijonus metų.Valstybės saugomu gamtos paveldo objektu Daumantų atodanga paskelbta 2013 m.
Lankytinos vietos Anykščiuose – Šlavės atodanga
Tai valstybės saugomas gamtos geologijos paminklas, saugomu paskelbtas 2007 metais siekiant išsaugoti čia atsiveriančias kvartero ir neogeno periodų uolienas. Šlavės slėnis – tai vienintelė vieta Lietuvoje ir Baltijos bei Skandinavijos šalyse, kur surastos seniausio tarpledynmečio, vadinamo Šlavės vardu, nuosėdos. Atodanga yra 19 m aukščio, jos ilgis 66 m. Šlavės slėnio šlaituose susiformavę trijų geologinių sistemų – devono, neogeno ir kvartero dariniai. Čia randamos dar priešledynmetinio kvartero nuosėdos, kai Skandinavijos kalnuose pradėjo formuotis ledynas.
Lankytinos vietos Anykščiuose – Variaus atodanga
Tai Variaus upelio paplautas beveik 15 m aukščio skardingas dešinysis šlaitas. Atodangos ilgis palei Variaus upelį yra apie 26 m. Variaus atodangoskvartero storymei būdingos ledyno sustumtos ir suraukšlėtos nuogulos. Remiantis sporų – žiedadulkių tyrimų duomenimis, galima teigti, kad Variaus atodangos apatinėje dalyje slūgsantis anglingas kvarcinis smėlis susiklostė apatiniame miocene (maždaug prieš 5 milijonus metų), o virš jo esantis ir žiedadulkių neturintis baltas kvarcinis smėlis susisluoksniavo gerokai vėliau – vėlyvajame Pleistocene (maždaug prieš 12 tūkstančių metų) ar net kvartero pradžioje (dabartiniame Žemės vystymosi periode). Tai geologinis gamtos paveldo objektas.
Lankytinos vietos Anykščiuose – Vetygalos atodanga
Vetygalos atodanga yra gamtos geologinis paminklas nuo 1964 m. Atodanga dar vadinama Žėbos kalnu, nes ji sudaro pietinę 420 metrų ilgio Žėbos kalno dalį. Tai viena didžiausių ikikvarterinių darinių atodangų Lietuvoje. Ji yra 20–30 m aukščio ir 25 m pločio. Pasak geologų, tai unikali atodanga – tarsi atversta Anykščių krašto gamtos istorijos knyga, kurioje matomi ikiledyniniai, apie 400 mln. metų senumo sluoksniai, sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėručio smėlio. Šiuose sluoksniuose aptinkama šarvuotų žuvų liekanų, kurių amžius 300–350 mln. metų. Šios žuvys – Asterolepis radiata Rohon – yra menkai išsivysčiusios, be skeleto. Jos įrašytos į Lietuvos rekordų knygą (1993 m.) kaip seniausios Lietuvoje rastos žuvys.
Lankytinos vietos Anykščiuose – Vildžiūnų (Virintos) atodanga
Tai geologinis gamtos paveldo objektas, valstybės saugomu paskelbtas 2007 metais. Atodangos skardžio (daug kur stataus it siena) aukštis apie 10 m, ilgis palei upės vingį – iki 50 metrų. Vildžiūnų atodangą sudaro vėlyvojo devono Šventosios svitos dalies ir kvartero nuosėdinės uolienos.
Lankytinos vietos Anykščiuose stebina savo gausa ir įvairove. Atraskite Anykščius iš naujo.
Lankytinos vietos Anykščiuose | Kur pavalgyti Anykščiuos | Kur apsistoti Anykščiuose | Edukacijos Anykščiuose | Pramogos Anykščiuose | Muziejai Anykščiuose