Seniai buvote išvykę už miesto ribų? Pasiilgote kvapą gniaužiančių vaizdų ir nuostabaus Lietuvos gamtos kraštovaizdžio? O gal norėtumėte pasižvalgyti po istorinį palikimą? Tuomet šis straipsnis kaip tik Jums – tikrai atrasite savo kelionės kryptį savaitgaliui!
1. Raudondvario dvaro pilis
Dievinate istoriją ir gražią aplinką? Šis pasirinkimas kaip tik Jums!
Vos devyniais kilometrais nuo Kauno nutolusi, aukštutinėje Nevėžio terasoje įsikūrusi Raudondvario dvaro pilis.
Raudondvario dvaro pilyje ryškiausiai išlikę paskutiniųjų dvaro valdytojų grafų Tiškevičių giminės veiklos pėdsakai. Valdant Tiškevičiams pilis tapo ištaiginga grafų rezidencija, kurioje buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų bei egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijos.
Nuvykę į šią pilį netik pasinersite į istorijos paslaptis, bet ir pasimėgausite gražia, išpuoselėta aplinka bei galėsite surengti šaunų pikniką ant pievutės!
2. Dubravos rezervatinė apyrubė
Esate tikras gamtos vaikas ir trokštate ištrūkti iš miesto triukšmo? Dubravos rezervatinė apyrubė kaip tik Jums. Tai puikus pasirinkimas užkietėjusiems gamtos mylėtojams. Čia galėsite atvykti ir su vaikais, nes teritorija puikiai sutvarkyta, yra nutiesti pažintiniai takai.
Rezervatinė apyrubė įsteigta 1994 m. siekiant išsaugoti retas miško augavietes, našius spygliuočių medynus ir kitas vertingas augalų bendrijas. Gamtiniu požiūriu vertinga rezervatinėje apyrubėje esanti natūrali aukštapelkė.
Visas Dubravos apyrubės rezervatas apima 120 ha ploto teritoriją, kurioje auga sunkiai į vieno žmogaus glėbį telpančios pušys, savo viršūnes iškėlusios net į 33 metrų aukštį.
Per visas įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja 1,9 km ilgio pažintinis takas, su pakeliui išdėstytais 8 informaciniais stendais, supažindinančiais lankytojus su vietovės floros ir faunos ypatybėmis.
Mėgstate neįprastą gamtą ir kvapą gniaužiančius vaizdus? Tuomet apsilankykite Kadagių slėnyje!
Kraštovaizdis čia labai įvairus – pamatysite Kauno marias, nuostabias pievas, ir kvepiantį mišką. Galėsite pasivaikščioti apžvalgos-pažintiniais takais. Nuostabūs įspūdžiai – garantuoti!
Botaninis draustinis Arlaviškių kaimo pakraštyje, stačiame Nemuno kilpos šlaite apaugęs paprastaisiais kadagiais. Tai savaiminės kilmės paprastaisiais kadagiais apaugęs Kauno marių šlaitas. Kadagių slėnis priklauso Kauno marių regioniniam parkui. Tai – valstybinės reikšmės gamtos paminklas. Prieš šimtmetį kadagynas užėmė apie 9 ha.
Kadagių slėnio viršutinėje dalyje, ant skardžio krašto 2010 m. įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas. 2016 m. 1,3 km Kadagių slėnio takas pripažintas gražiausiu Lietuvoje.
4. Paštuvos Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vienuolynas
Domitės religija, norite pasisemti dvasios tvirtybės ar tiesiog pasimelsti, pabūti ir pabūti savimi ir Dievu? Tuomet apsilankykite Paštuvos Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vienuolyne.
Tai ne tik savo architektūra stebinantis ramybės kampelis, bet ir puiki vieta ramiai šeimos išvykai.
1992 m. trys seserys kreipėsi į kardinolą Vincentą Sladkevičių, prašydamos padėti Lietuvoje atkurti basųjų karmeličių vienuolyną. 1994 m. spalio 1 d. įvyko oficialus vienuolyno atidarymas. 2000 m. pastatytas ir pašventintas naujas vienuolyno pastatas.
5. Dievų ir deivių slėnis
Esate užkietėjęs istorikas romantikas? Dievinate senovės pasakojimus apie pagoniškuosius Dievus ir Deives? Tuomet Jums privaloma apsilankyti Dievų ir Deivių slėnyje!
Kulautuvos pėsčiųjų sveikatingumo take įkurtas dievų ir deivių slėnis, vietinių dažnai vadinamas tiesiog skulptūrų parku. Čia Lietuvos skulptorių vasaros pleneruose sukurtos iš ąžuolo skulptūros, įprasminančios svarbiausius pagoniškus dievus ir deives – Perkūną, Patrimpą, Pykuolį, Žemyną, Gabiją, Kovą, Laimą ir kt.
Čia nuostabiai praleisite laiką tiek draugų kompanijoje, tiek su šeima. Galėsite pasimėgauti smagiu pikniku pagoniškųjų Dievybių apsuptyje.
6. Pyplių piliakalnis
Mėgstate aktyvų laisvalaikį, bet ne tokį, kad po to dvi dienas skaudėtų raumenis? Važiuokite į Pyplių piliakalnį!
Ten ir palaiposite ir pasivaikščiosite, o kvapą gniaužianti panorama privers iš naujo įsimylėti Lietuvos kraštovaizdį.
Piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante prie rytinio Kačerginės miško pakraščio, priešais Nevėžio žiotis.Teritorija užima pusę hektaro. Šlaitai siekia (nuo Nemuno vandens lygio) apie 30 m. Į piliakalnio viršūnę veda laipteliai. Nuo jo galima pasigėrėti Nemuno vaizdais, Raudondvario bažnyčios bokštais.
Spėjama, kad senovėje čia buvusi medinė pilis, gyventojai narsiai gynęsi nuo kryžiuočių. Jis buvo įrengtas apie 500 metus, vėliau apleistas. Dabar jį aplanko mokslininkai, turistai, keliautojai.
7. Tado Ivanausko Obelynės sodyba
Jeigu esate užkietėjęs botanikas arba tiesiog atsidavęs augalų mylėtojas, Jums būtina apsilankyti žymiausio Lietuvos gamtininko – Tado Ivanausko Obelynės sodyboje.
Obelynės parkas – gamtininko profesoriaus Tado Ivanausko įkurtas botanikos parkas jo sodyboje Akademijoje, Kauno rajone. 1920 m. iš parceliuojamo Marvos dvaro prof. T. Ivanauskas nusipirko 8 ha žemės, pastatė čia gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir įkūrė Obelynės botanikos parką. Pavadinimas kilo nuo skardžiuose gausiai žydinčių ir derančių laukinių obelų ir gudobelių.
Botaniniu atžvilgiu įdomus Obelynės parkas užima apie 6,5 ha plotą. Parko augalų kolekciją sudaro per 300 rūšių ir formų medžių bei krūmų. Obelynėje auga vieni iš seniausių planetos medžių – dviskiautis ginkmedis ir metasekvoja.
Darbo laikas: III-VII 11.00-15.00
8. Šaltinių takas
Tai natūraliai išvaikščioti 6 km ilgio takelių labirintai, vedantys per vaizdingiausias Kačerginės šilo apžvalgos aikšteles, nuo kurių atsiveria kerintys Nemuno vaizdai, iki Pyplių piliakalnio ir atgal. Kelyje teks kirsti nemažai čiurlenančių šaltinių, kurių vandeniu bus galima atsigaivinti.
Takas sudarytas iš dviejų dalių: pirmoji – aktyvesnė, antroji – ramesnė. Šaltinių takas pritaikytas šiaurietiško ėjimo mėgėjams ir bėgikams, dalyvaujantiems ištvermės varžybose.
9. Žalgirio mūšio memorialinis parkas
Tiesiog būtina aplankyti šį istorinį paminklą bent kartą gyvenime, o kada geriau tai padaryti, jei ne Lietuvos 100-mečio proga?
1990 m., minint Žalgirio mūšio 580-ąsias metines, ties Cinkiškių kaimu, prie autostrados Kaunas – Klaipėda, įkurtas Žalgirio mūšio memorialinis parkas Kryžiuočių ordino sutriuškinimui atminti.
Žalgirio mūšio karžygius primena koplytstulpiai ir stogastulpiai. Kiekvienas jų turis savo metrikus ir globėjus.Taip pat 10 ha ploto parke pasodinta 580 raudonųjų ąžuolų, daugiau nei 1000 medelių. Pušys parke susodintos taip, kad skrendant lėktuvu matytųsi žodis „Žalgiris“ ir tekančios saulės spinduliai.
10. Žiegždrių atodanga
Jus visada žavėjo uolienos ir nuostabūs gamtos pminklai iš jų? Tuomet privalote aplankyti Žiegždrių atodangą.
Žiegždrių atodanga laikoma geologine vertybe, turinčia didelę mokslinę ir pažintinę reikšmę, liudijančia sudėtingą Nemuno slėnio šlaitų sandarą ir įdomią gamtinės aplinkos raidą vėlyvajame ledynmetyje.
Atodangos ilgis apie 400 m, aukštis – 22 m. Žiegždrių atodangos aukštis 22 m, ilgis 400 m.
Šioje atodangoje atsidengia vienas pilniausių Kauno–Kaišiadorių limnoglacialinio baseino nuosėdų pjūvių. Jo storis 16,1 m. Žiegždrių atodanga yra apie 800 m. į pietvakarius nuo Žiegždrių kaimo. Ji yra sudėtinė geologinių vertybių pažinimo – Žiegždrių geologinio tako – dalis.
Vieta: https://goo.gl/maps/xZsEXvCBkc1ZF7VA9
Kauno rajono muziejus įsikūręs šiaurinėje Raudondvario dvaro pilies pusėje. Šiame muziejuje eksponuojama Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio (1869-1934) gyvenimas, kūryba ir visuomeninė veikla, grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus (Benedykt Henryk Tyszkiewicz) kelionių fotografijos, archeologiniai radiniai ir šiuolaikinis menas.
Vieta: https://goo.gl/maps/RxgNGhxPFAauVVbv9
12. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – vienas seniausių mūrinių statinių Lietuvoje, unikalus, vietinių statybininkų išmūrytas, XVI a. antros pusės gotikinės architektūros statinys. Ją pastatė Naugarduko vaivada Povilas Sapiega, kuriam priklausė dideli žemės ir girių plotai, savo dvare Sapiegiškyje, vėliau pavadintame Zapyškiu.
Nuo XX a. pradžios ši bažnyčia religinėms reikšmėms nenaudojama. 2002 m. jai suteiktas kultūros paminklo statusas. Pastaraisiais metais bažnyčia tapo vienu iš kultūrinio ir muzikinio gyvenimo centrų.
Vieta: https://goo.gl/maps/NhSV8GGYKpC6LaoY7
13. Smalinė skulptūra – Šernas
Didžiulis šernas iš smalos – menininko T. Vosyliaus kūrinys, stovintis šalia miško kelio, vedančio iš Batniavos seniūnijos į Kulautuvą.
Ateityje planuojama pastatyti daugiau panašių skulptūrų ir taip turėtų atsirasti visas smalinių figūrų parkas.
Vieta: https://goo.gl/maps/papXfaApCEWEnoZq8
14. Kalbantys pastatai
Linksmakalnyje sklando legenda, jog anksčiau čia veikęs radijo žvalgybos centras, kuris turėjo didžiules radijo antenas, pritraukusias čia visam laikui nusprendusius pasilikti angelus. Kiekvienas, atvykęs į Linksmakalnį, gali pasisemti geros emocijos ir trumpai akimirkai tapti angelu.
Ant Samylų kultūros centro pastato sienos grafiti meistrai „užkabino“ raktų ryšulėlį. Vietiniams gyventojams tai aiškus simbolis jungiantis praeitį su dabartimi. Samylų krašto gyventojai puoselėja užlietų Kauno marių kaimų tradicijas ir jau kuris laikas logotipą „Pėdos marių dugne“ stengiasi įtvirtinti kaip savo kultūrinį ženklą. Ryšulyje senąjį, iš Kauno marių gelmių ištrauktą trobos raktą, dengia logotipe esanti pėda, kuri tarsi skiria ir sujungia praeities ir dabarties Kauno marių dugno gyventojų likimus. O naujieji raktai kviečia drąsiai žiūrėti į priekį. Kasmet Kauno marių saugomas paslaptis ir šio krašo tradicijas atskleidžia jau tradiciniu tapęs renginys „Pėdos marių dugne“.
Sukurti piešinio Rokuose eskizą ir jį įgyvendinti buvo patikėta Rokų gyventojui, grafiti meistrui Žygimantui Amelynui. Anot darbo autoriaus, „šis vaikas simbolizuoja jaunąją kartą, kuri pasiryžusi augti, kurti ir keisti supančią aplinką bei pasaulį. Vaiko piešinys – tai Rokų bendruomenės atspindys. Kiekvienas galime surasti ar iš šono pažvelgti į savo vaidmenį bendruomenėje. Neatsitiktinai juokaudami jį vadiname mažuoju Rokučiu”.
Rokuose https://goo.gl/maps/613bd3XLxACn9ejq6
Samyluose https://goo.gl/maps/XamPCFJYWbwZkJgYA
Linksmakalnis https://goo.gl/maps/xthTW13x8e9XGMHF9
15. Pogrindžio spaustuvė „ab“
Tai vienintelė tokio tipo slėptuvė Lietuvoje, kurios per visą jos gyvavimo laikotarpį neaptiko sovietų saugumas. Iš čia pogrindiniai leidiniai po mūsų šalį pasklisdavo tūkstantiniais tiražais. Jos įkūrėjai Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius kovojo prieš okupacinės valdžios skleistą propagandą ir siekė, kad nebūtų sunaikintos mūsų tautos dvasinės vertybės.
Darbo laikas: II-VI 10–17 val.
Lankymas – tik iš anksto susitarus telefonu.
Vieta: https://goo.gl/maps/BJNxTHzq8Krc7Ehn8
16. Kauno tvirtovės III fortas
Kauno tvirtovės III fortas yra I tvirtovės gynybos skyriuje, ten, kur buvo labiausiai tikėtinas vokiečių puolimas nuo Rytų Prūsijos pusės. 1882–1889 m. iškilusio taisyklingo ištęsto šešiakampio formos, simetriškos kompozicijos statinio užnugaryje – kareivinės. Gynybinio pylimo viršuje buvo artilerijos ir pėstininkų kovinės pozicijos.
Po Pirmojo pasaulinio karo, pritrūkus gyvenamojo ploto, III forto statiniuose įsikūrė pigių butų kolonija. Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių armija čia buvo įsirengusi maisto atsargų sandėlius.
Šiuo metu fortas – visuomenei atvira Kauno tvirtovės parko dalis, skirta edukacijai. Kareivinėse įrengtos patalpos, pritaikytos bendruomeninei kultūrinei veiklai, veikia edukacinės dirbtuvės, Lietuvos kariuomenės muziejus, vyksta ekskursijos, parodos, koncertai, švenčiamos tradicinės lietuvių liaudies šventės, vykdomi kiti projektai.
Vieta: https://goo.gl/maps/62yMLsdcCCQX5znc8
17. Kauno marių regioninio parko lankytojų centras
Kiekvienas apsilankęs Kauno marių regioninio parko lankytojų centre sužinos, ką slepia žalios marių akys, kodėl fortai alsuoja gyvybe, kas yra „dugniečiai“, ką kepurėmis supylė milžinai, kokios yra marių spalvos ir balsai. Pagrindinis ekspozicijos akcentas – maketas, ant kurio projektuojamas vaizdas, tarsi laiko mašina, nukelia į tolimą praeitį: lankytojai išvys kaip traukėsi paskutinis ledynas, kaip formavosi Nemunas ir jo slėnis, kaip galiausiai jis virto Kauno mariomis. Besidomintys geologija turės puikią progą susipažinti su Kauno marių atodangų įvairove, mistikos gerbėjai galės „prisiraškyti“ legendų, gamtos bičiuliai susipažins su išskirtiniais parko paukščiais, augalais ir gyvūnais, o patys smalsiausi galės naršyti po informacinius terminalus, kur žinių ras daugiau nei grybų miške.
Darbo laikas: I-V 8-17 val.; VI (nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d.) 10-18 val.
Vieta: https://goo.gl/maps/TPALdQN84wCN2FhH8
18. Tradicinių amatų centras
Dar 1967 m. skraidyklių sporto entuziastas, konstruktorius Juozapas Liekis su žmona Vanda pradėjo rinkti ir kaupti XIX–XX a. etninės kultūros ir techninio paveldo kolekciją. Tai paskatino ieškoti Pakaunėje sodybos, tinkamos eksponuoti kolekciją visuomenei.
2002 m. vaizdingose Nevėžio apylinkėse esanti Liekių sodyba nominuota gražiausios Lietuvos sodybos rinkimuose. 2005 m. sodyba tapo Juozo Naujalio memorialinio muziejaus filialu (dabartinis Kauno rajono muziejaus filialas).
Čia po atviru dangumi eksponuojami iš įvairiausių Lietuvos kampelių surinkti užsienyje ir Lietuvoje gaminti reti varikliai, žemės ūkio technika, garo mašinos, automobiliai, tarpukario Lietuvos kaime meistrų naudoti darbo įrankiai, namų apyvokos daiktai.
Sodybą puošia gėlynai, netradiciniai papuošimai. Dar vienas akcentas – Šv. Juozapo, amatininkų, šeimos ir Visuotinės bažnyčios globėjo skulptūra (autoriai – Ginutis Dudaitis ir Adolfas Teresius).
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.