Prieš 33 metus (1991 m. balandžio 23 d.) Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam Lietuvos nacionaliniam parkui suteiktas Aukštaitijos nacionalinio parko vardas. Tą pačią dieną įsteigtas ir Viešvilės valstybinis rezervatas.
Jau 33 metus puoselėjamas ir saugomas Viešvilės rezervatas, kurio paskirtis – išsaugoti natūralią Viešvilės baseino su Artosios, Gličio pelkėmis ir jas supančiais Karšuvos girios miškais ekosistemą Karšuvos žemumoje, taip pat tik jai būdingą ir retą augaliją bei gyvūniją. Per tuos metus įvykdyta daug gamtosauginių projektų, įveistas kurtinynas, atidarytas lankytojų centras, įrengtas mokomasis takas…
5 nacionaliniai parkai irgi per tuos dešimtmečius nuo įkūrimo pasikeitė. Lietuvos nacionaliniai parkai įsteigti vertingiausiems kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms, reprezentuojančioms mūsų krašto etnokultūrinių sričių gamtinius bei kultūrinius savitumus, išsaugoti, tvarkyti ir naudoti. Nacionalinių parkų direkcijos nuolatos stengiasi išlaikyti ekosistemų stabilumą, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius kompleksus, plėtoti mokslinius tyrimus, puoselėti etnoregionų tradicinę gyvenseną. Per tuos metus nacionaliniuose parkuose įrengta turistinė infrastuktūra, pastatyti lankytojų centrai ir gamtos mokyklos, daug vietų naujai pritaikyta lankymui.
Nacionaliniai parkai sudaro daugiau kaip 2 procentus šalies teritorijos. Penki nacionaliniai parkai buvo kurti etnografiniu principu ir išsidėstę visuose Lietuvos regionuose. Tik suvalkiečiai neturi savo nacionalinio parko, bet idėja jį įkurti gaji.
Seniausias, 1974 m. įkurtas Aukštaitijos nacionalinis parkas – reprezentuoja miškingą ežerynų kraštovaizdį, saugo unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančių Žeimenos aukštupio ekosistemų, Ažvinčių sengirės ir Balčio ežero gamtinius kompleksus, Baluošo, Šiliniškių, Tauragno, ir Uteno miškingų ežeruotų dubaklonių kraštovaizdį, kitas gamtos vertybes, jame net 104 pušynų apsupti ežerai.
Dzūkijos nacionalinis parkas – bendroje sistemoje reprezentuoja miškingą upynų kraštovaizdį. Tai šilų, žemyninių kopų, nepaprastai skaidrių, giliaslėnių upelių kraštas. Gamta atseikėjo ir nedidelių ežerėlių, ir Nemuno slėnį, gausybę šaltinių ir nepaprastą gamtinę įvairovę. Nemuno ir Merkio santakoje iškyla legendomis apipintas Merkinės piliakalnis. Bet savičiausi senieji šilinių dzūkų kaimai: Zervynos, Margionys, Musteika – rodos, kad alsuoja praeitais šimtmečiais.
Kuršių nerijos nacionalinio parko didžiausia gamtos vertybė – unikalus jūros, vėjų bei žmonių sukurtas ir lengvai pažeidžiamas kraštovaizdis su aukščiausiomis Šiaurės Europoje kopomis. Saugomas Kuršių nerijos didysis kopagūbris, parabolinės kopos, pilkosios kopos Agilos-Naglių ruože, pustomos Parnidžio kopos ir kt.
Tarp šalies kraštovaizdžių Trakai bei jų apylinkės dėl savo vaizdingumo užima išskirtinę vietą. Ant kalvų ir kloniuose, kalvotuose ūksminguose miškuose, tarp dūburiuose tyvuliuojančių ežerų ir žalių pelkių kilimų išliko daug archeologijos, istorijos ir architektūros vertybių, gyvai juntama Lietuvos senovė. Trakuose ir jų apylinkėse, 8,2 tūkstančių hektarų plote, įkurtas Trakų istorinis nacionalinis parkas. Nacionalinio parko branduolys – Trakų salos ir pusiasalio pilių kompleksas bei Trakų senamiestis, besidriekiantis siaurame pusiasalyje tarp Galvės, Totoriškių ir Bernardinų ežerų.
Žemaitijos nacionalinis parkas saugo didžiausią Žemaitijoje ežeringą miškingą gamtinį kompleksą. Jei norėsite perprasti žemaitiškos gyvensenos slėpiningumą, stebėti kaip gimsta tradicinės Užgavėnių kaukės, atsigaivinti Platelių ežere, paklaidžioti gūdžiais eglynais, kur dar galima sutikti vilkų, lūšių – vykite į Žemaitijos nacionalinį parką.
Kai kurie nacionaliniai parkai renginiais sutiko savo gimtadienius. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija organizavo pėsčiųjų pažintinį žygį po vaizdingas parko apylinkes, kurios atskleidžia Žemaitijos nacionaliniam parkui būdingą miškingą, pelkėtą ir kalvotą kraštovaizdį.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas, minėdamas 33 gimtadienį, balandžio 23 d. 16 val. kviečia pasivaikščioti po Juodkrantės sengirę ir pabendrauti prie laužo.
Pažinkite ir iš naujo atraskite Lietuvos nacionalinius parkus!