Nedaug mūsų šalyje išliko vietų su laukine, civilizacijos beveik nepaliesta gamta. Kone visi didieji pelkynai nusausinti, daugelyje kasamos durpės. Vargiai berasime ir didesnių upelių, kurie tekėtų vien tik miškinga ar pelkėta teritorija ir jų aukštupiai būtų nekanalizuoti.
Rezervatas – griežčiausią apsaugos statusą turinti teritorija. Čia uždrausta bet kokia žmogaus ūkinė veikla. Tuo siekiama sudaryti sąlygas gamtai tvarkytis pačiai, kaip priešistoriniais laikais. Yra daugybė augalų, gyvūnų ir grybų rūšių, kurių išlikimui būtinas neliečiamas, trūnijančios medienos pilnas miškas ar paprasčiausia ramybė. Rezervatas tarnauja estetiniams, ekologinės pusiausvyros palaikymo ir praktiniams poreikiams. Daugelio gal būt nykstančių organizmų savybės iki šiol mokslo dar neatskleistos ir tebelaukia progos pasitarnauti mūsų poreikiams.
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas jauniausias iš šiuo metu esančių keturių rezervatų Lietuvoje. Šiaurinė ir didžioji jo dalis yra Tauragės rajono pietiniame pakraštyje. Pietinė dalis siaura juosta įsiterpia į Jurbarko rajoną link Viešvilės miestelio. Dabartinis rezervato plotas – 3216 ha. Rezervatą juosia 2459 ha buferinės apsaugos zona. Rezervato paskirtis -išsaugoti natūralią Viešvilės baseino su Artosios, Gličio pelkėmis ir jas supančiais Karšuvos girios miškais ekosistemą Karšuvos žemumoje, taip pat tik jai būdingą ir retą augaliją bei gyvūniją, ypač – margųjų upėtakių nerštavietes Viešvilės upėje.
Atsitraukus ledynams ir ištekėjus ežerui, atsidengė smėlėta banguota lyguma. Augmenija nepadengtus smėlynus ėmė pustyti vėjas, vietomis sunešdamas nemažus žemyninių kopų masyvus. Didžiausiame – Kaskalnio – masyve dabar įkurtas geomorfologinis draustinis, saugantis aukščiausias žemynines kopas Lietuvoje. Smėlingosios lygumos viduryje buvo ir nemažų lėkštų daubų su sekliais ežerais. Atšilus klimatui šie ežerai sparčiai užpelkėjo. Susidarė dideli Artosios-Gličio ir Laukesų pelkynai bei daug smulkesnių pelkių, Atsirado dabartinis smulkių upelių tinklas. Lyginant su didžiąja Lietuvos teritorijos dalimi, kur lygumas ir kalvas suformavo ledynai, šio krašto paviršiaus ypatumus nulėmė jau vėlesni gamtiniai veiksniai – vanduo, vėjas ir pelkėjimas.
Karšuvos giria (Smalininkų−Viešvilės miškai) − tai ketvirtas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas esantis Jurbarko ir Tauragės rajonuose prie plento Klaipėda − Jurbarkas. Plotas 42 850 ha, mišku apaugę 35 900 ha. Viešvilės miestelis įsikūręs girios pietvakariuose, kiek toliau nuo girios, jos šiaurės vakarų pusėje įsikūrusi Tauragė, jos pietryčiuose Smalininkai, bei tolėliau nuo girios, pietryčių kampe Jurbarkas.
Lankytojų centro ekspozicijos interjeras 2019 metais įvertintas kaip viena iš trijų geriausiųjų viešųjų erdvių Lietuvoje. Intejeras pasižymi puikiu funkcionalumu. Lankytojų centre sumontuotais laiptais galima ne tik vaikčioti, ant jų sėdėti, juose yra paslėpta gausybė gamtos eksponatų, pasakojančių apie rezervato gamtos vertybes. Ekspozicijos tema – „Upelis vidur girios“. Ekspozicijoje pristatomos Viešvilės upelį supančių vakarų taigos – pušynų ir eglynų, pelkinių lapuočių miškų, Viešvilės upelio ir jo slėnio, pelkių, žemyninių kopų vertybės. Eksponuojamas durpių sluoksnio pjūvis. Lankytojai gali susipažinti su įvairių miško ir pelkinių buveinių paukščių garsais. Ekspozicijos laiptuose paslėpta video medžiaga, o interaktyvaus stendo filmukuose pasakojama ne tik apie šias vertybes, bet ir apie rezervato darbuotojų ir kurtinių veislyno veiklą. Jaunesnio amžiaus lankytojai turi galimybę pavaikyti „interaktyvų“ voriuką boružinį storagalvį po virtualią rezervato teritoriją ir iešktoti sudėliotų taškų, kuriuose paslėpti rezervato gyvūnijos video siužetai. Kurtinių stebėjimo ekspozicijoje galite pamatyti didingus gyvus kurtinius, kurie noriai pozuoja lankytojams. Na, o informaciniuose stenduose pateikta daugybė informacijos apie šių paukščių biologiją.
Daugiau informacijos: http://www.viesvile.lt/lankytoju-centras/pazintine-veikla.html