Lankytinos vietos Kaune? Išties klausimas nelengvas jeigu laiko turite mažai. Dešimtys muziejų, istorinių gatvių ir net restoranų (kaip gi pasivaikščiojimas Laisvės alėja be spurgyčių). Leiskis į kelionę po Kauną. Naujos aikštės, daug renginių ir festivalių. Kada keliaujame į Kauną?
Laisvės alėja
Lankantis Kaune yra būtina pereiti svarbiausia Kauno miesto gatve Naujamiestyje, viena iš ilgiausių pėsčiųjų gatvių Europoje. Gatvės ilgis yra beveik 1,7 km, o išplanavimas tiksliai parodo rytų ir vakarų kryptis. Vaikščiojant po Laisvės alėją turite unikalią galimybę susipažinti su išskirtiniu ir gausiu Kauno tarpukario modernistinės architektūros palikimu, kuris yra kadaise čia persikėlusios inteligentijos, pramonės, valdžios ir diplomatinių institucijų atspindys. Iki šiol Kaunas išlieka bene vieninteliu miestu pasaulyje, kur buvo pastatyta ir iki šiol išliko tiek daug modernizmo, Bauhaus stiliaus, pastatų: Lietuvos paštas, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Lietuvos bankas, ir daugybė kitų. Laisvės alėjoje išvysite ir Vytauto Didžiojo paminklą, Tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininko Danieliaus Dolskio skulptūrą, stovinčią netoli fontano. Alėjoje gausu kavinių, barų, restoranų, jaukių parduotuvėlių. Tai mėgstama pasivaikščiojimų ir susitikimų vieta.
Aleksoto apžvalgos aikštelė
Į šią aikštelę jus užkels nuo 1935-ųjų veikiantis funikulierius, o nuo jos pamatysite ne tik „ilgiausią“ tiltą pasaulyje, bet ir besišypsantį saulės laikrodį ant Vilniaus universiteto Kauno fakulteto sienos, o Senamiesčio panorama, atsiverianti nuo Aleksoto kalno, tikrai privers įsimylėti Kauną.
ĮDOMU: Iškart po 2011-ųjų kovą Japoniją sukrėtusio žemės drebėjimo ir cunamio Aleksoto Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos moksleiviai ėmėsi kurti dovanas savo bendraamžiams japonams. Išreikšdami savo paramą, Kauno vaikai greta savo mokyklos taip pat pasodino pušelę, kuri auga gaubiama bendruomenės šilumos. Pušelę rasite greta Aleksoto panoramos.
Atminimo lenta Vladislavui Starevičiui
Rotušės aikštėje – atminimo lenta Vladislavui Starevičiui – lėlinės animacijos pradininkui, dažnai tituluojamam Europos Voltu Disnėjumi. Jam skirtą atminimo lentą laiko vabzdžių skulptūros, vaizduojančios tris pagrindinius režisieriaus sukurtų animacinių filmų veikėjus – elniaragį, skruzdę ir žiogą (skulptūras nukaldino kalvis Zenonas Baranauskas). Šis menininkas pirmasis pasaulyje panaudojo savo filmuose lėles, kūrė tokiame lygyje, kurio pasiekti amžininkai taip ir nesugebėjo.
1910 m. Kaune buvo sukurtas pirmasis pasaulyje lėlinis animacijos filmas ,,Elniaragių kova“. Jo autorius – Vladislovas Starevičius. Pagrindiniai filmo personažai buvo didžiuliai vabzdžiai elniaragiai. V. Starevičius juos išdžiovindavo, įdėdavo mechanines kojas, sąnarius ir viską judindavo prieš kamerą.
Kauno paminklinė Kristaus Prisikėlimo bazilika
Tai didžiausia Baltijos šalyse bazilikinė bažnyčia. Pastatyta 1932–1940 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę. 1922 m. kilo idėja Kaune, tuometėje laikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį. Darbus nutraukė sovietinė okupacija. Pastatas buvo konfiskuotas, po karo čia buvo įkurdinta Radijo gamykla (vėliau pavadinta „Banga“). 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Atstatant bažnyčią projekte padaryta pakeitimų. Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinė. Architektūra monumentali, lakoniška. Didžiojo bokšto aukštis – 70 m. Yra galimybė pasikelti ant bažnyčios stogo esančios apžvalgos aikštelės ir pamatyti miesto panoramą. Iš naujamiesčio šį objektą galima pasiekti Europoje reta transporto priemone – 1931 m. įrengtu funikulieriumi.
IX forto muziejus
IX fortas – vienas iš Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų, valstybės saugomas istorijos ir architektūros paminklas. IX forte veikia muziejus, kuriame lankytojai supažindinami su įdomia ir savita Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų karine architektūra, Pirmojo pasaulinio karo ginkluotės ir ekipuotės pavyzdžiais. Lydimi ekskursijų vadovo lankytojai gali apžiūrėti gynybinės sienos ir poternų vidų. Kita ekspozicijos dalis pristato Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialo periodą ir supažindina su kalinių buitimi, atkuria NKVD vykdytų represijų epizodus, atskleidžia nacių vykdytų nusikaltimų mastą. Autentiškose kamerose, kurių sienose yra išlikusių žmonių priešmirtinių įrašų, įrengta didelė ekspozicija, atskleidžianti žydų tautos tragediją Lietuvoje, pasakojanti apie Kauno getą ir žudynes. Masinių žudynių vietą ženklina skulptoriaus Alfonso Ambraziūno sukurtas 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių monumentas. Kauno IX forto muziejus – palanki vieta šeimoms, moksleiviams, organizuotoms grupėms ir pavieniams lankytojams turiningai praleisti laiką ir pažinti istoriją.
Muziejuje vyksta įvairūs renginiai ir minėjimai, lankytojams teikiamos ekskursijų vadovų paslaugos, organizuojami edukaciniai užsiėmimai, suteikiama galimybė su ekspozicija susipažinti naudojantis audio ir videogidu.
Daugiau muziejų Kaune: https://welovelithuania.com/muziejai-kaune/
Kauno rotušė
Pats svarbiausias Rotušės aikštės pastatas yra rotušė. Ji pradėta statyti 1542 m. Didingas pastatas alsuoja gotikos, baroko ir ankstyvojo klasicizmo dvasia, pagrindiniame fasade į dangų stiebiasi aukštas, lyg gulbės kaklas grakštus bokštas. Dėl tokių savo formų ir spalvos rotušė dažnai vadinama „baltąja gulbe“. Jos 53 m aukščio bokštas – aukščiausias Senamiestyje. Šiandieninė rotušė nėra pirmoji Kaune. Prieš tai buvusioji sunaikinta gaisro, o vėliau atstatyta. Įvairiais laikotarpiais rotušės paskirtis buvo skirtinga: čia vykdavo pagrindiniai miesto turgūs, mugės, teismai, po rotušės pastato grindiniu veikė 9 vaško lydymo krosnys, veikė kalėjimas, prekių sandėliai.
Dabar rotušėje vyksta santuokos ceremonijos ir oficialūs renginiai. Prie rotušės įėjimo galite pamatyti vaško lydymo krosnį – tai yra unikalus XV a. vaško lydimo krosnies pavyzdys. Rotušėje įsikūręs Kauno miesto muziejaus skyrius (www.kaunomuziejus.lt). Jo fonduose kaupiami miesto istorijos, mokslo ir pramonės, kultūros ir meno, garso ir vaizdo bei archeologijos skyrių rinkiniai. Simboliška, kad prie muziejaus atidengta atminimo lenta Vladislavui Starevičiui – lėlinės animacijos pradininkui, dažnai tituluojamam Europos Voltu Disnėjumi. Šiame pastate V. Starevičius kurį laiką dirbo. Jam skirtą atminimo lentą laiko vabzdžių skulptūros, vaizduojančios tris pagrindinius režisieriaus sukurtų animacinių filmų veikėjus – elniaragį, skruzdę ir žiogą. Šis menininkas pirmasis pasaulyje panaudojo savo filmuose lėles, kūrė tokiame lygyje, kurio pasiekti amžininkai taip ir nesugebėjo.
Perkūno namas
Perkūno namas – tai vienas įspūdingiausių gotikinio stiliaus gyvenamųjų namų Lietuvoje su originaliu rytiniu fasadu, kuriame panaudota net 16 skirtingų profilių plytos. Manoma, kad namas pastatytas XV a. II pusėje. Jis garsus ne tik istorijomis apie Hanzos bendruomenės pirklius, bet ir XIX a. sienoje rasta dievo Perkūno statulėle, kuri ir nulėmė šio objekto pavadinimą. Manoma, kad Perkūno vardas suteiktas norint pagerbti senojo lietuvių tikėjimo – pagonybės – tradicijas. Šiame pastate 1843 m. įsteigtas pirmasis Kauno dramos teatras. Dabar Perkūno namas priklauso Jėzuitų gimnazijai, o jo viduje įkurtas A. Mickevičiaus memorialinis muziejus. Šis pastatas simboliškai siejamas su Hanzos pirkliais, todėl tai yra viena populiariausių vietų Hanzos švenčių metu.
Karininkų ramovė
Pastatyta 1937 m., Lietuvos Karininkų Ramovė yra vienas iškilmingiausių vėlyvojo tarpukario Lietuvos objektų, išsiskiriančių „tautiniu“ stiliumi ir patriotiniais simboliais. Rūmai, kurti iš vietinių medžiagų, tarnavo visuomenės reikmėms ir valstybės reprezentacijai. Lietuvos karininkų klubo būstinė savo architektūra ir puošyba liudija išskirtinį karininkijos socialinį statusą tarpukario Lietuvoje. Arch. Stasys Kudokas, Kazys Kriščiukaitis, Jonas Kova-Kovalskis, inž. Anatolijus Rozenbliumas.
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia išliko gotikinė, nepaisant visų po karų ir ypač gaisrų vykusių rekonstrukcijų. Ši vėlyvosios gotikos šventovė yra vienas iš penkių vienlaikių, 1495 – 1510 metais statytų paminklų, kurie sudaro originalų Lietuvos nacionalinės architektūros palikimą. Pasak tyrinėtojų D. Kaczmarzyko ir V. Drėmos, Vilniaus Šv. Onos ir Bernardinų bei Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčių architektūros ryšiai tokie aiškūs ir akivaizdūs savo menine išraiška bei tapačiais motyvais, jog galime teigti, kad jas visas sukūrė tas pats architektas, taigi vilnietiškųjų šventovių autorius Mykolas Enkingeris. Garsėjęs kūrybos originalumu, amžininkų labai vertintas, architektas Mykolas Enkingeris ir šiandien mus ypač žavi savo sakraliniais pastatais.
Šalia bažnyčios 2011 m. įsteigti svečių namai „Domus Pacis“.
Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika
Parapinė Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika – tai vienintelė gotikinė bazilikinio stiliaus bažnyčia ir pats didžiausias gotikinis sakralinio tipo pastatas Lietuvoje. Nors statyta XV a., tačiau ne kartą rekonstruota, įgavo ir renesanso, baroko, klasicizmo, neogotikos, neobaroko stilių bruožų. Katedra turi devynis altorius, iš kurių naujausias – Popiežiaus Jono Pauliaus II su šventojo relikvijomis ir paveikslu. Labai originali yra Švč. Sakramento koplyčia, kuri tarsi mažoji bažnyčia bažnyčioje puošia Katedrą mediniu interjeru. Pietinėje sienoje yra kunigo, poeto Jono Mačiulio-Maironio kapas. Taip pat Arkikatedroje yra palaidoti Žemaitijos vyskupas Motiejus Valančius, pirmasis Lietuvos kardinolas Vincentas Sladkevičius. Katedros interjerą vainikuoja puošnūs vargonai, kuriais grojo garsus kompozitorius, vargonininkas Juozas Naujalis. Šis objektas yra įtrauktas į Jono Pauliaus II piligrimų kelią.
Vytauto Didžiojo tiltas
Seniau dar buvo vadinamas „ilgiausiu tiltu pasaulyje“. Norint pereiti tiltu iš vieno Nemuno kranto į kitą, prireikdavo net 13 dienų, mat Kaunas priklausė Rusijos imperijai, o Aleksotas iki 1807 m. – Prūsijos karalystei. Priešingose upės pusėse galiojo kalendoriai, tarp kurių buvo 13 dienų skirtumas. Per Antrąjį pasaulinį karą du kartus sprogdintas tiltas atgimė 1948 m. (archit. L. Kazarinskis), o tilto pakeliamosios dalies mechanizmas vertingas ir šiandien. Ilgą laiką vadintas Aleksoto, dabar Vytauto Didžiojo, tiltas jungia Aleksotą su Senamiesčiu. Persikėlus per Nemuną, galima išbandyti funikulierių ir pasikelti į Aleksoto apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria nuostabi Kauno panorama.
Vilniaus gatvė
Pagrindinė ir pati gražiausia senamiesčio gatvė. Ji – seniausia mieste, viduramžiais buvusio kelio į Vilnių, dalis. Daugelis pastatų prie šio kelio buvo mediniai, vėliau atsirado raudonų plytų turtingų miestiečių namų, kurių keletas išliko iki šių dienų. Po rekonstrukcijos gatvė, tapusi tik pėsčiųjų, ir toliau išlieka senamiesčio ašimi. Šioje gatvėje įsikūrę daug jaukių restoranų ir kavinių, suvenyrų parduotuvių, vasarą vyksta įvairių renginių, šurmuliuoja mugės.
Gatvės menas Kaune
Sunku dabar pasakyti, kuriais metais ant Kauno sienų pirmąkart nelegaliai parašytas žodis, bet sovietų okupacijos metais tikrai būta anoniminių pareiškimų, įkvėpusių savo drąsa. Atkūrus Nepriklausomybę, dažų flakonų pardavimai pasiekė aukštumas, o tikrųjų grafitininkų išmonės negalėjo pažaboti nei pareigūnai, nei miesto valdžia. Šiuo metu liko tik pėdsakai anos neišjodinėtos laisvės – dažniausiai niekam nebeužkliūvančių grupuočių tagų pavidalu (KWTM, 041 ir kt.), o gatvės menas iš pogrindinio būdo prieštarauti tapo visuotinai pripažįstama vertybe, suteikiančia ne tik peno akims, bet ir pridėtinės vertės Kaunui kaip dizaino miestui.
Vienas žinomiausių – grafitis „Senelis išminčius“, užimantis net 440 m² sienos plotą. Tai bene pirmasis tokios apimties gatvės meno kūrinys Lietuvoje.
Mieste kasmet daugėja gatvės meno kūrinių, kviečiame juos atrasti gatvės meno maršrute:
https://visit.kaunas.lt/assets/PdfPage/5024/Sienografo-uzrasai-LT.pdf
Pažaislio vienuolyno ansamblis
Tai vienas gražiausių baroko architektūros ansamblių Lietuvoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovanio Batistos Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija. Vienuolyno ansamblio pastatuose yra išlikusios apie 140 įvairaus dydžio freskų. Vienuolyne galima išvysti garsųjį Gražiosios Meilės Motinos paveikslą, kurį popiežius Aleksandras VII 1661 m. padovanojo Pažaislio bažnyčios fundatoriui Kristupui Zigmantui Pacui. 1992 m. birželio 15 d. Pažaislio vienuolynas grąžintas Šv. Kazimiero kongregacijos seserims. Seserų dėka Pažaislis tampa ne tik kongregacijos namais, bet ir dvasiniu centru. Pažaislis atveria vartus naujoms visuomeninėms kultūrinėms tradicijoms: atvykusieji supažindami su vienuolyno meninėmis vertybėmis, rengiami kultūros žmonių susitikimai su visuomene, poezijos vakarai. Nuo 1996 m. kiekvieną vasarą vyksta kasmet vis labiau populiarėjantys tarptautiniai Pažaislio muzikos festivaliai. 2011 m. pietinėje vienuolyno oficinoje atidarytas sakralinis Pažaislio vienuolyno ansamblio muziejus. Jame vyksta edukacinės programos.
Šalia Pažaislio vienuolyno muziejaus veikia unikalus svetingumo kompleksas „Monte Pacis“, kur apsistoję svečiai gali mėgautis naujausias gastronomijos pasaulio tendencijas atspindinčiais patiekalais, įkvėptais unikalios vietos ir neįkainojamos bendrystės su seserimis kazimierietėmis.
Kauno funikulieriai
Vienintelis Lietuvos miestas Kaunas turi šią seniausią transporto priemonę. Žaliakalnyje ir Aleksote „į kalną kylantys nameliai“ šiuo metu yra naudojami ir kaip susisiekimo priemonė, ir kaip pramoga.
Žaliakalnio funikulierius, veikiantis nuo 1931 m., talpinantis 25 keleivius ir judantis 1,4 metrų per sekundę greičiu, vos per pusantros minutės iš miesto centro jus pakels iki Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos, nuo kurios atsiveria nuostabi Kauno miesto centro panorama.
Aleksoto funikulierius, kuris veikia nuo 1935 m., jungia senąją miesto dalį su Aleksoto šlaitais. Šiuo funikulieriumi galima pakilti į Aleksoto apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria graži Kauno Senamiesčio ir miesto panorama.
Vienybės aikštė
Įspūdingo dizaino Vienybės aikštė, atvira riedutininkams, riedlentininkams, šeimoms su vaikais, verslininkams, senjorams – visiems, turintiems bent lašelį laisvo laiko ir ūpo pokalbiams. Apsupta kavinių ir restoranų, bei vasaros sezonu veikiančiais fontanais.
Kauno pilis
Nemuno ir Neries santakoje esanti pilis buvo pastatyta XIV a. kryžiuočių antpuoliams atremti. Tai ne tik seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, bet ir vienintelė, turinti dvi eiles gynybinių sienų. Aplink šį gotikinį gynybinį statinį kūrėsi gyvenvietė, išaugusi į dabartinį miestą. Pilis, kurioje, pasak legendų, paslaptingai po žemėmis prasmegusi karalienės Bonos Sforcos kariuomenė, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1361 m. Kelis kartus atstatyta, savo reikšmę pilis prarado 1408 m., Kaunui suteikus Magdeburgo teises, ir visam miesto gyvenimui persikėlus į tuometinę Turgaus (Rotušės) aikštę. XVI a. pilyje veikė kalėjimas, kuriame kalėjusių sielos, iki šiol neradę ramybės, naktimis vaidenasi Kauno pilyje. Šiuo metu pilyje veikia Kauno miesto muziejaus skyrius, o prieigose kasmet vyksta kultūriniai miesto renginiai.
Šalia Kauno pilies įsikūręs Santakos parkas, vadinamas Kauno širdimi. Vaikštinėjant šiame parke galima išvysti, kaip susilieja Nemuno ir Neries upės, čia gausu lankytinų vietų: aukuras, kuriame buvo atliekamos pagoniškos apeigos, Popiežiaus kalnelis, kur 1993 m. lankėsi ir šv. Mišias laikė popiežius Jonas Paulius II, o 2018 m. – popiežius Pranciškus, popiežiaus Jono Pauliaus II statula, Šv. Jurgio bažnyčia su Bernardinų vienuolyno ansambliu.
2018 m. šalia pilies buvo atidengta Vyčio skulptūra – „Laisvės karys”, kurios autoriai – skulptorius Arūnas Sakalauskas, menininkai Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas iš Ukrainos.
Magijos kupina kelionė su RiverWorld ir kitokia pažintis su Nemunu
Įsivaizduokite: Jūs – plauste viduryje Nemuno. Po truputį plaukiate pirmyn, lengvai nešami upės srovės, o aplink regite pasakiško grožio pievas. Užuodžiate švelnų gėlių aromatą ir regite tolumoje žolę rupšnojančias stirnas. Prietema, bet ji netrukdo grožėtis aplinka. Netgi atvirkščiai – vakaro vėsumoje gamta tarytum atgyja ir tampa magiška. Magišku pasijaučiate ir Jūs.
Skamba kaip idilė? Eilutės iš knygos? Skubame patikinti – visa tai gali tapti realybe.
Dar 2013-aisias gyvuoti pradėjęs projektas „RiverWorld“ ir jo įkūrėjas Renatas Žyla siūlo neįtikėtiną patirtį: kelionę plaustu nuostabiausia ir didžiausia Lietuvos upe – Nemunu. Stebuklai prasideda čia.
Jeigu turite daugiau laiko ir nesugalvojate, ką veikti – galite leistis į magišką kelionę NEMO plaustu. Tai išskirtinė ir kitokia pažintis su Nemunu ir dar neatrastomis vietomis.
Vasaros sezonas – jau visai ne už kalnų. O su juo ateina ilgais lauktas metas judėti – iš naujo atrasti Nemuno vingius. Renatas sako, jog plaustas, per šiuos kelerius metus, jį taip įkvėpė, jog nepaleidžia jausmas, jog tai – jo namai. O namų šiluma ir kelionės stebuklais norisi dalintis su visais, kurie trokšta iš naujo atrasti ryšį su gamta, jos kerais: „Kviečiu į Nemuną, plaukti Nemo plaustu, pažinti save, atrasti draugų, pailsėti nuo kasdieninių rūpesčių, neskaičiuoti laiko ir pasinerti į visišką ramybę, pamatyti, kiek mums gamta suteikia daug laisvės“ – kelionę plaustu apibūdina jo kapitonas.
Nemuno magiją su NEMO galite atrasti čia.
Daugiau informacijos apie lankytinas vietas Kaune – www.visitkaunas.lt
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.