Jašiūnų dvaras – pietryčių Lietuvos kultūros lopšys. Restauruotuose Jašiūnų dvaro sodybos rūmuose veikia muziejus, rengiamos ekskursijos ir edukacijos, vyksta klasikinės muzikos koncertai, vasaros festivaliai. Kultūros puoselėjimo tradicijas dvare įdiegė XIX a. – XX a. pradžioje jį valdę bajorai Balinskiai, o dabartiniai šeimininkai, 2015 m. prikėlę dvarą naujam gyvenimui, toliau kruopščiai tęsia.
Jašiūnų gyvenvietė ir Radviloms priklausantis dvaras istoriniuose šaltiniuose minimi jau nuo 1402 m. Tačiau jų šlovė ir aukso amžius prasidėjo XIX a. pradžioje, kai dvarą įsigijo Balinskių giminė. Mokslininkui, istorikui Mykolui Balinskiui apsigyvenus čia su žmona Sofija Sniadeckyte, į Jašiūnus gyventi atsikraustė jos inteligentiškoji giminė – Sofijos tėvas Vilniaus universiteto chemijos ir biologijos profesorius Andrius Sniadeckis ir jo brolis Jonas Sniadeckis – astronomas, matematikas ir Vilniaus universiteto rektorius. 1824 – 1828 m., pagal Vilniaus universiteto architektūros profesoriaus Karolio Podčašinskio projektą, buvo pastatyti puošnūs vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmai išlikę iki mūsų dienų. Greta rūmų driekėsi 11 ha parkas.
Atsikrausčius Vilniaus universiteto inteligentijai, Jašiūnai tapo svarbiu praėjusio amžiaus kultūros centru – čia gyveno ir lankėsi daug žymių to meto žmonių, ne kartą viešėjo poetas Adomas Mickevičius, Paulavos respublikos įkūrėjas Povilas Bžotovskis. Lietuvos istorija domėjęsi ir Abiejų Tautų Respublikos nepriklausomybę svajoję atkurti Jašiūnų intelektualai, neliko nuošaly ir per abu – 1831 ir 1863 metų – sukilimus. Dvare rinkdavosi sukilėliai bei jų rėmėjai, čia buvo slaugomi sužeistieji. M. Balinskis už bendrininkavimą su sukilėliais 1831 m. buvo suimtas, tačiau nuteistas nebuvo.
Balinskiai rūpinosi ir pramonės plėtra, todėl XIX a. Jašiūnuose pradėtas medienos perdirbimas – veikė lentpjūvės, terpentino fabrikas, vėliau pastatyta kalvė ir vario liejykla. Jašiūnų dvarą Balinskių giminė valdė iki pat Antrojo pasaulinio karo, kuomet pasitraukė į Lenkiją.
Karo metu, o vėliau sovietmečiu, dvaras buvo išvogtas ir stipriai nuniokotas. Čia kūrėsi įvairios įstaigos – ligoninė, gimdymo namai, kultūros namai, netgi butai. Galiausiai dvaras tapo Jašiūnų sovietinio ūkio nuosavybe.
Jašiūnų dvaras pradėtas restauruoti 2015 m., ir šiandien, ten nuvykę, galime pamatyti tą grožį ir didybę, kokią ši vieta skleidė XIX a. O vietos šviesuoliai čia ir toliau puoselėja kultūrines tradicijas ir kviečia susipažinti su Vilniaus krašto ir visos Lietuvos kultūros paveldu.
Straipsnis yra projekto, įgyvendinamo pagal priemonę „Turizmo paslaugų ir produktų inovacijos“, gavus finansavimą iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos skirtų lėšų, dalis.
