Paulavos (Pavlovo) respublika yra vienas unikaliausių reiškinių Lietuvos istorijoje. Ar esate girdėję, kad visai netoli Vilniaus, dabartiniame Šalčininkų rajone, XVIII a. gyvavo autonomiška respublika, turėjusi savo konstituciją, herbą, pinigus, parlamentą, iždą, savišalpos kasą, miliciją, gydytoją, mokyklą, o valdė ją prezidentas ir valstiečių seimas? Šiandien apie ją mums primena tik išlikę dvaro rūmų, arklidžių ir kitų pastatų fragmentai, tačiau XVIII a. 2-oje pusėje tai buvo vieta, kurioje buvo įgyvendinta radikaliausia ir progresyviausia valstiečių reforma Abiejų Tautų Respublikoje.
Paulavos (Pavlovo) respublika buvo įkurta 1769 m., kai Merkinės dvarą įsigijo Vilniaus kanauninkas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Nupirkęs gana apleistą žemę kartu su baudžiauninkais P. K. Bžostovskis palaipsniui likvidavo dvaro arimus ir lažą, atodirbio rentą pakeitė pinigine. Valstiečiams leido laisvai tvarkyti savo turtą, iš dalies ir žemę, verstis prekyba ir amatais (kad jie galėtų mokėti činšą), suteikė asmens laisvę. Įsteigė mokyklą, stengėsi valstiečiams versti knygas. Didelę reikšmę teikė žmonių švietimui ir sveikatos apsaugai. Paskelbė valstiečiams statutą (Konstituciją), suteikė savivaldą – valstiečių seimą, kuris jį, kaip geradarį, iki gyvos galvos išrinko prezidentu; įsteigė iš pačių valstiečių sudarytą teismą, iš jų tarpo skyrė girininkus ir lauko darbų prižiūrėtojus, sudarė 150 vyrų kariuomenę, kuri kasdien treniravosi, kad būtų pasiruošusi ginti tėvynę… Įsteigė Paulavos (Pavlovo) respubliką, kurią vėliau pripažino Stanislovas Augustas Poniatovskis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius.
Įgyvendinus visas reformas dvaro pajamos iki 1784 metų išaugo daugiau kaip du kartus. Tai, žinoma, nepatiko kaimyninių dvarų savininkams, kurie savo dvaruose tvarkėsi, kaip leido tuo metų galiojusi baudžiavinė santvarka t.y. traktavo baudžiauninkus labiau kaip daiktus, o ne kaip žmones. O P. K. Bžotovskis pasirinko savo dvare sukurti valstiečiams žmoniškas sąlygas, suteikti jiems laisvę savarankiškai tvarkytis, galimybę užsidirbti, šviestis. Taip motyvuoti valstiečiai daug noriau ėjo į darbą ir dirbo kur kas našiau, dėl ko ženkliai išaugo ir dvaro pajamos. Paulavo (Pavlovo) respublikos reforma labai akivaizdžiai parodė baudžiavinės santvarkos neefektyvumą.
Paulavos Respublika gyvavo 26 m. (1769 – 1795 m.) ir žlugo, kai jos įkūrėjas, suprasdamas, kad dvaro valdas greitai užims Rusija (Trečiasis ATR padalijimas), pasitraukė į Saksoniją ir išmainė Paulavos respubliką į tenykštį dvarą. Naujasis savininkas nebandė tęsti respublikos veiklos, vėl grąžino lažą ir nusavino žemę, o vėliau valdas okupavo Rusija.
Šiandien nuvykę į Merkinę galime rasti buvusios Paulavos (Pavlovo) respublikos likučius: dvaro rūmų, oficinos, autentiškus P. K. Bžotovskio laikų arklidžių griuvėsius bei visiškai restauruotą dvaro ledainę. O taip pat puikią aurą vietos, kur šviesus žmogus, šimtmečiu aplenkęs savo laikmetį, pamėgino sugrąžinti žmonėms prigimtines laisves ir žmogiškąjį orumą.