Zarasai – virš septynių ežerų iškilęs miestas. Atvykęs į Zarasus lankytojas patenka į kalvų, ežerų ir miškų apsuptyje įsikūrusį rojų, dar nuo seno žinomą kaip Lietuvos Šveicarija. Tobula vieta keliauti, atrasti, ilsėtis, užsimiršti.
Jei ieškote vietos, kur galėtumėte išvysti nematytą įspūdingą reginį, o kartu ir atsipalaiduoti, aplankykite unikalų Zarasų apžvalgos ratą, nuo kurio atsiveria panoramiškas vaizdas į Zaraso ežerą.
Išskirtinės architektūros statinys buvo atidarytas 2011 m. rudenį. Jo aukštis – 17 metrų, o panduso skersmuo net 34 metrai. Nuo 100 m ilgio statinio tako atsiveria kerinti Zaraso ežero panorama. Čia pat galima susipažinti su kultūrine erdve – akmens skulptūrų parku.
Nusileidus žemyn laipteliais galima pasivaikščioti 1,4 km ilgio Zaraso ežero pakrantę juosiančiu pėsčiųjų ir dviračių taku bei apžiūrėti pakrantėje esančias skulptūras.
Jei kiltų noras stabtelėti, čia įrengti suoliukai, nuo kurių matomas tapybiškas kraštovaizdis. Prisėdus čia galima pasigrožėti įvairiais sparnuočiais gyvenančiais ežere. Zaraso ežero pakrantėse gyvenimas virte verda.
Zarasų apžvalgos rato konstrukcija – kaip ir visi tokio tipo statiniai – lengvai juda, tad pirmą kartą apsilankiusiems gali šiek tiek pakirsti kojas. Tačiau čia įrengti patogūs turėklai, kurie neleis prarasti pusiausvyros, o vakare virs pagrindiniu rato apšvietimu.
Projekto autoriai sako, kad didžiausias apžvalgos rato pranašumas yra ne jo aukštis, o patraukli aplinka ir išskirtiniai vaizdai. Zarasų apžvalgos ratas yra pelnęs ne vieną tarptautinį ir šalies apdovanojimą už išskirtinumą. Architekto Šarūno Kiaunės projektuotas grakštusis Zarasų apžvalgos ratas dabar vadinamas naujuoju miesto ženklu.
Norėdami aplankyti šį įspūdingą objektą piniginę galite pamiršti – pasivaikščiojimas apžvalgos ratu nemokamas, o lankymo valandos neribojamos. Apžvalgos ratą rasti taip pat nesudėtinga, jį pasieksite vos įvažiavę į Zarasų miestą. Nuo pat atidarymo Zarasų apžvalgos ratas yra lankomas ne tik lietuvių, tačiau ir turistų iš užsienio.
Zaraso didžioji sala
Zaraso ežero Didžioji sala – lyg miesto lopšys, jaukiai priglaudžiantis ir vietinius, ir atvykusius trumpam ja pasidžiaugti. Atrodo neįtikėtina, bet sala užima net 44 ha. Anksčiau joje buvo užveistas medelynas miestui apželdinti, o dabar ji tapo pagrindine sporto bei kultūrinių renginių vieta, kurioje yra ir pagrindinis miesto paplūdimys.
Didžioji sala yra viename iš didžiausių krašto ežerų, užimančiame daugiau kaip 313 ha plotą. Pirmojo pasaulinio karo metais salą su žeme jungė vokiečių statytas medinis, povandeninis tiltas. Vėliau į salą buvo galima patekti tik valtimis. 1958 m. siauriausioje vietoje tarp žemyno ir salos buvo supiltas pylimas ir pastatytas gelžbetoninis tiltas. Saloje buvo įrengta estrada, hipodromas, išasfaltuotas kelias.
Tiems, kurie nemėgsta šurmulio ir minios žmonių vienoje vietoje, patiks ramios maudynės saloje esančiuose paplūdimiuose. Aktyvaus sporto mėgėjams ypatingai patraukli čia pat įsikūrusi didžiausia Pabaltijyje, 572 metrų ilgio vandenlenčių trasa. Rato formos trasa skrieti gali tiek profesionalai, tiek mėgėjai nutrūktgalviai.
Ne tik dėl unikalios vandenlenčių trasos, bet ir dėl išvystytos vandens transporto infrastruktūros vasarą čia būna daug poilsiautojų plaukiojančių valtimis, irklentėmis bei besitreniruojančių baidarininkų ar žvejus. Mėgstantys žvejybą nenusivils, nes ežeras didelis, gilus ir žuvingas.
Gamta čia arčiau nei galite įsivaizduoti, o vanduo – skaidrus lyg kalnų upės. Nuo kranto atsiveria įspūdingo grožio panorama: salą juosia medžiai, o atnaujintas paplūdimys įkvepia čia praleisti daugiau laiko, mėgautis saule ir gaiviu vėju.
Kai salos grožis bus įvertintas, rekomenduojame aplankyti Zarasus, tituluojamus Lietuvos ežerų sostine bei vieną iš pagrindinių lankytinų objektų šiuo metu – apžvalgos ratą, nuo kurio ežeras su vaizdingosiomis salomis atrodo kur kas įspūdingiau. Metas susipažinti su įdomiu ir turiningu Zarasų kraštu!
Stelmužės ąžuolas
Stelmužės ąžuolas – labiausiai žinomas gamtos paminklas. Spėjama, kad tai seniausias ąžuolas Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje. Medžio senolio amžius gali siekti apie 1500 metų ir daugiau. Gamtos galiūno apimtis 1,3 m aukštyje – daugiau kaip 9,5 metro, ties šaknimis – net 13 metrų. Į viršų senolis stiebiasi 19 metrų. Sakoma, kad ąžuolo kamienui apimti reiktų bent dešimties žmonių. Šiai dienai ąžuolas yra aptvertas apsaugine tvorele, kurios perlipti nevalia. Taip saugoma medžio šaknų sistema, kad ąžuolas būtų kuo ilgiau gyvybingas.
Pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM vykdomą projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti I“ Stelmužės ąžuolui įrengtos 4 naujos medinės atramos, atsargiai paremiant kamienines šakas, kurios dar yra gyvos ir lapuotos. Prieš rengiant medžio tvarkymo projektą, buvo atsižvelgta į ekspertų nuomones. Šiuo metu ąžuolas dėmesingai prižiūrimas, siekiant kuo ilgiau išlaikyti jį žalią.
Šalia Stelmužės ąžuolo naujai pastatytas originalus informacinis stendas. Lankytojai gali užeiti į jį tarsi į Stelmužės ąžuolo vidų, tokiu būdu suvokiant galiūno dydį, ir pasiskaityti įdomios informacijos apie medžio senolio istoriją, supančią aplinką. Senolio genams išsaugoti jau daug metų iš jo gilių auginami ąžuoliukai įvairiose Lietuvos vietose. Vienas Stelmužės ąžuolo proanūkis auga ir prie Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centre. Beje, Nacionaliniame lankytojų centre galima rasti nemažai įdomios informacijos apie Stelmužės ąžuolą. Prieš penkerius metus Stelmužės ąžuolas buvo išrinktas Lietuvos metų medžiu ir dalyvavo Europos metų medžio konkurse. Lietuvą garsinantis išskirtinis gamtos paminklas saugomas ir puoselėjamas, kad medis galėtų dar ilgai gyvuoti bei žaliuoti.
Gražutės ir Sartų regioniniai parkai
Gražutės ir Sartų regioniniai parkai kviečia į parkų Lankytojų centrus, kuriuose patraukliai pristatoma išskirtinė parkų vertė (savitas kraštovaizdis, išskirtinės gamtos ir kultūros vertybės, savita biologinė įvairovė, nematerialusis kultūros paveldas), pateikiami žygių maršrutai. Šiemet planuojamas Šavašos pažintinis tako remontas. Gražutės RP yra sukurtos 3 teminės edukacinės pamokos (užduotys) užsiėmimams gamtoje pravesti, skirtos jauniausiems, vyresniesiems ir visai šeimai. Gražutės regioniniame parke, kaip lankoma lyderė išsiskiria ne vieta, bet objektas. Tai Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios kompleksas. Tai nepaprastos statybinės drąsos, XX a. pradžios istorizmo laikotarpio kompleksas, kurio išskirtinybė – 72 m aukščio bažnyčios bokštas.
Gražutės regioninis parkas yra ežeringiausioje Lietuvos dalyje. Vaizdingi kalvynai su stambiomis kalvomis akimirką priverčia suabejoti, ar parkas tikrai Lietuvoje. Parke mėlynuoja antros pagal dydį Lietuvoje Antalieptės marios (1911 ha), kurių kranto linija yra ilgesnė nei 160 km. Tiek įlankų, įvairiausių sąsmaukų, pusiasalių, salų neturi nė vienos Lietuvoje randamos marios. Ir nenuostabu, mat Antalieptės marios atsirado užtvenkus Šventosios aukštupį, kuriame anksčiau tyvuliavo 26 ežerai. Visa tai ranka pasiekiama keliaujant naujausia Gražutės regioninio parko 10,5 km pažintine pėsčiųjų trasa ,,Šventosios aukštupiu“.
Šlyninkos ir Tiltiškių vandens malūnai
Šlyninkos vandens malūnas – tai jau tris šimtmečius menantis unikalus technikos paveldo statinys su išlikusia autentiška įranga. Malūne tikrai yra ką nuveikti. Galima pamatyti grūdų malimo procesą, įsigyti grūdų bei miltų. Verta paminėti, jog ši kultūra yra atgabenama į malūną tik iš ekologinių ūkių. Malūno pastate galima išvysti įvairių būtinų įrenginių: valcus, kruopinę, akmenines girnas, senovinį maišų kėlimo ratą… Norintys pasiklausyti unikalių istorijų apie malūno tuometinį ir šiuolaikinį gyvenimą bei artimiau susipažinti su grūdų malimo procesu, yra maloniai kviečiami į ekskursiją po visus tris malūno aukštus. Ekskursantų laukia įdomi atrakcija – būti pasvertiems senovinėmis svarstyklėmis, kurios naudojamos sverti maišams su miltais. Ne vieną dešimtmetį skaičiuojančios svarstyklės niekada neklysta ir nurodo tikslų svorį…
Taip pat Šlyninkoje yra saugomas senovinis XIX a. valcavimo aparatas iš Šveicarijos, kurio volai iš porceliano. Šiuo metu girnas suka elektra, tačiau netolimoje ateityje ketinama atkurti vandens turbinas, atstatyti sugriuvusią malūno dalį nuo upės Nikajos pusės.
Didžiausia Zarasų krašto upė Šventoji buvo viena patogiausių upių vandens malūnų statybai. Senasis Tiltiškių vandens malūnas stovėjo 150 metrų toliau nuo dabartinio. Be paprastų dviejų girnų, kruopinės, čia buvo veliamas milas, pjaunamos lentos. Malūne veikė elektrinė, gaminusi elektros energiją ir tiekusi į Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojų elektros energijos tinklus.
Gražutės regioninio parko teritorijoje esantis Tiltiškių malūnas – radijų muziejus laukia darbingos vasaros ir lankytojų. Su jais planuojama keliauti po senųjų radijo aparatų pasaulį, linksmintis disko ritmu organizuojamose retro diskotekose, istoriniuose vinilo plokštelių vakaruose. Muziejus siūlo edukacines programas, žaidimus ir netoliese auginamų sraigių degustacijas.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.