Zarasai – Šiaurės Rytų Lietuvoje virš septynių ežerų iškilęs miestas. Atvykęs į Zarasus lankytojas patenka į kalvų, ežerų ir miškų apsuptyje įsikūrusį rojų, dar nuo seno žinomą kaip Lietuvos Šveicarija. Mieste lankytojas turi galimybę pasigrožėti Zaraso ežeru ir jo salomis nuo miesto vizitine kortele jau spėjusiu tapti apžvalgos rato. Septyniolikos metrų aukštyje vienas sudėtingiausių architektūros statinių Lietuvoje atveria vaizdžią ežero panoramą su Didžiąja sala – viena didžiausių salų Lietuvoje, didžiausių vasaros renginių vietų, gausybę istorijų serginčia miesto širdimi.
Apžvalgos ratas ir Zaraso ežero pakrantė
2011 m. atidarytas apžvalgos ratas – analogo Lietuvoje neturintis architektūros statinys. Praeinantiems 17 m. aukščio ratu atsiveria Zaraso ežero panorama. Nusileidus laipteliais žemyn galima keliauti Zaraso ežero pakrantę juosiančiu taku arba patogiai įsitaisyti ant suolelių ir mėgautis vandens telkinio kraštovaizdžiu. Statinio architektas Š. Kiaunė.
1,4 km. ilgio Zaraso ežero pakrantė jungia apžvalgos ratą ir Zaraso ežero Didžiają salą. Pakrantėje pradėtas kurti skulptūrų parkas. Zaraso ežero pakrantę galima lankyti visais metų laikais.
Obeliskas Sankt Peterburgo – Varšuvos traktui atminti
1845 m. Sankt Peterburgo-Varšuvos plento nutiesimui įamžinti buvo pastatytas 11,1 metro aukščio ketaus obeliskas su masyviu Rusijos imperijos herbu ir užrašu „Po velenijem gosudaria imperatora Nikolaja I sooruženana sipnaja doroga ot Kovno do Dinaburga 193 versti. 1836 g.“ Autorius – Petr Šteinkeller. Pirmosios Nepriklausomos Respublikos metais, nuėmus herbą, obeliskas buvo laikomas Nepriklausomybės paminklu, o aplink esantis parkas vadintas Nepriklausomybės parku.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Neobarokinio stiliaus bažnyčia pastatyta ant vienos iš aukščiausių vietų mieste. Statinys stačiakampio plano, vienanavis. Pagrindiniame fasade tarp plataus banguoto profilio frontono iškilę du bokštai. Keturių tarpsnių bokštų viršutinės dalys aštuoniasienės, su barokinių formų šalmais, rutuliniais antstatais ir ažūriniais kryžiais, fasado ir bokštų angos skirtingų dydžių ir formų. Bažnyčioje yra trys altoriai, kuriems būdinga orderinė tvarka. Jie puošti dirbtinio marmuro kolonomis, laužytais ir gausiai ornamentuotais architravais ir jų antstatais. Virš didžiojo altoriaus iškirstas pusapskritis langas, kuriame pakabintas istorinis Švč. Mergelės Marijos paveikslas „Marija su Kūdikiu“ su lotynų kalba užrašytu tekstu. Įrašas sidabrinėje lentelėje byloja, jog paveikslas atgabentas iš Vilniaus ir čia pakabintas tam, kad primintų stebuklingą jo išgelbėjimą nuo didžiulio gaisro.
Zaraso ežero Didžioji sala
44 ha ploto sala – antroji pagal dydį sala Lietuvoje, Zarasų miesto lopšys, poilsio, kultūrinių ir sportinių renginių vieta visais metų laikais.
Zarasų Sėlių aikštė
Tai urbanistikos paminklas, kurio vertę lemia savitas taisyklingas planas su radialinių – žiedinių gatvių tinklu ir viena, kompoziciniu atžvilgiu ypač pabrėžta, Sėlių aikšte, į kurią sueina visos radialinės gatvės. Tai vienintelis tokios formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. taip vadinamų rusų miestų pavyzdžiu planuotų vietovių.
Zarasaičio ežero paplūdimys
2014 m. gegužės mėn. atidarytas Zarasaičio ežero paplūdimys pagal architektūrinio kolektyvo „a2sm“ projektą įgavo humanišką šiuolaikišką pavidalą. Zarasaičio ežero paplūdimys su atviru plaukimo baseinu jau keletą dešimtmečių laikomas Zarasų miesto poilsiautojų traukos centru. Daugelio kartų žmonėms įsimintinos vasaros Zarasuose asocijuojasi su šuoliais nuo dešimties metrų šuolių į vandenį tramplynu – vieninteliu tokiu Lietuvoje. Šiuo metu džiugina atnaujinta tramplyno ir baseiną juosiančio tilto infrastruktūra.
Zarasų krašto muziejus
Apsilankę muziejuje galėsite apžiūrėti ekspozicijose įamžintą krašto istoriją, senus dokumentus, žvejybos ir medžioklės įrankius bei trofėjus, bažnytinę literatūrą, rūbus, kraštiečio dailininko M. Šileikio darbus, sakralines skulptūras, kraštui būdingų senovinių audinių ir lovatiesių pavyzdžius. Muziejuje nuolatos veikia ir įvairios laikinos parodos, vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, valstybinių švenčių minėjimai. Muziejus ir viešoji biblioteka veikia ketvirtajame dešimtmetyje pastatytoje puikios architektūros progimnazijoje.
Taip Zarasų krašto muziejuje galite užsisakyti vieną iš daugybės organizuojamų edukacinių programų.
Vandenlenčių parkas „WAKE-INN Zarasai“
WAKE INN ZARASAI – tai nuostabioje Lietuvos vietoje, Zaraso ežero Didžiojoje saloje, įsikūręs vandenlenčių parkas ratu. Šio sporto entuziastus džiugina vandenyje įrengta itin moderni trasa su 6 bokštais, 8 vežimėliais ir net 9 „Wake Station“ figūromis – „Kicker 130“ (2 vnt.), „Roof Top 21m“, „Fun Box I 20m“, „Ride on Handrail 15 m“, „3D Incline 10m“, „Stacked Box 12m“, „Fat Pipe I 20m“, „Bowl 2 Banana Transfer Box 23m“. Klientų patogumui vandenyje esančią trasą juosia medinis takelis, kad būtų lengva ir saugu išlipti iš vandens, ir nereikėtų plaukti ilgos distancijos iki kranto. Be to, vandenlenčių trasos viduryje yra sumontuotas ežero bangas kontroliuojantis bangolaužis.
Gražutės regioninio parko Lankytojų centras su Salako krašto etnografine ekspozicija ir Vidos Žilinskienės ,,Jūrų muziejus”
Lankytojų centras – tai vartai į Gražutės regioninį parką, vieta, kurioje geriausia suplanuoti ir pradėti savo kelionę po parką. Lankytojų centre teikiama profesionali, visapusiška informacija apie Gražutės regioninio parko lankytinas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę.
Kultūros centras Dusetų dailės galerija
Dusetų dailės galerijos kūrimosi pradžia – 1972-ieji. Tais metais Dusetų Kazimiero Būgos vidurinėje mokykloje (dabar Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija) mokytojo, dailininko, vėliau mokyklos pavaduotojo, direktoriaus Raimondo Gapšio rūpesčiu buvo įvestas sustiprintas dailės mokymas. Miestelyje susibūrė gabių dailės mokytojų, atsidavusių ne tik pedagogikai, bet ir kūrybai, branduolys.
Sartų regioninio parko lankytojų centras
Lankytojų centro ekspozicijoje įrengti informaciniai terminalai, filmų peržiūros įranga, interaktyvūs stendai, atkuriami gamtos garsai, kad lankytojai patirtų betarpišką gamtos suvokimo jausmą. Ekspozicinėje sienelėje esančiuose monitoriuose galima pamatyti filmuką apie Sartų ežero atsiradimą, regioninio parko simbolį – ausuotąjį kragą.
Stelmužės bažnytinio meno muziejus Viešpaties Jėzaus kryžiaus bažnyčioje
Senoji Stelmužės bažnyčia laikoma seniausia medinės architektūros palikimu Lietuvoje. Pastatyta prieš 1596 m. kaip kilmingos, iš Vestfalijos kilusios giminės fon Berkų šeimos koplyčia.
Stelmužės dvarvietė
Stelmužės dvarvietė žinoma jau nuo XVI amžiaus vidurio. Manoma, kad prieš atsirandant dvarui čia stovėjo pilis. Nors dvaro rūmai šimtmečiams bėgant ir neišliko, viename įdomesnių kaimų Aukštaitijoje vis dar galima aptikti likučių, liudijančių apie kažkada virusį dvaro gyvenimą.
Šlyninkos vandens malūnas
Šlyninkos Vandens Malūnas – 300 metų iki šių dienų veikiantis technikos paveldo statinys su autentiška įranga. Čia gaminami tautinio paveldo miltai, kruopos, sėlenos. Šalia malūno amatų namuose jums pasiūlys čia kepamos tautinio paveldo ruginės, kvietinės duonos, įvairių kepinių, senovinių patiekalų gaminamų iš čia sumaltų miltų.
Stelmužės ąžuolas
Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas iš seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias medis. Spėjama, kad jo amžius yra apie 1000-1500 ar net 2000 metų. Ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties prie žemės (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų). Stelmužės ąžuolas – medis, matęs nemažai.
Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo vieta prie Ilgio ežero
1967 metų birželio 30 dieną, apie vidurnaktį, Juozas Kriauklys (15 metų) su pussesere Albina Skvarčinskaite (16 metų) motociklu iš giminaičių važiavo namo. Staiga ant Ilgio ežero jie išvydo šviesą, o važiuodami per tiltelį ant sutrūnijosio polio pamatė jauną nepaprasto grožio mergaitę. Paaugliai išsigando, motociklas užgeso, tad šiek tiek prariedėjo, o paskui nuvažiavo tolyn. Iš išgąsčio nei paaugliai mergaitės ko nors paklausė, nei ji jiems ką nors pasakė. Grįžus namo, Albina apie nutikimą papasakojo mamai. Po kurio laiko mergina susapnavo tą pačią jauną moterį, tik jau kaip Mariją. Ši klausė, kodėl mergina niekam nepasakoja apie pamatytą, ašarojo. Apie regėjimą sužinojęs Imbrado parapijos klebonas kun. Jonas Jatulis, pritarė, jog pasirodė tikrai Marija. Nors jau po kelių mėnesių žmonės čia ateidavo pasimelsti ir padėti gėlių, tikrasis lankytojų antplūdis prasidėjo praėjus maždaug metams.Religines laisves varžiusi okupacinė valdžia į tai sureagavo tų pačių metų rudenį: įsakė iškirsti medžius aplink, atsikratyti kryžių, šventoje vietoje įkurdavo kareivių ar studentų stovyklą. Skraidantys sraigtasparniai fiksuodavo link piligriminės važiuojančių automobilių numerius. Sulaikytus tikinčiuosius autobusais išveždavo už dešimties kilometrų ir tik tada paleisdavo.Įprasminant šio piligriminio traukos centro svarbą, 2014 metų vasarą buvo pašventinta ant Ilgio ežero kranto pastatyta modernios architektūros koplyčia.
Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia
Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios kompleksas yra XX a. pr. istorizmo laikotarpio. Bažnyčia yra stačiakampio plano, su žemesnėmis šoninių navų dalimis, pusapskrite apside ŠV pusėje, su stačiakampio plano keturių į viršų siaurėjančių tarpsnių, kurių pirmasis – dviejų aukštų, bokštu PR fasade, vienaaukčiais zakristijų priestatais ŠR, PV pusėse, su rūsiu ŠR dalyje. Bažnyčios vidus trijų navų, kurias dengia kryžminiai skliautai. Interjero pagrindiniai akcentai – trys altoriai (centrinis – mūrinis, šoniniai – mediniai). Bažnyčios šventoriaus tvora akmenų mūro (iki 6-6,5 m aukščio). Tai nepaprastos statybinės drąsos statinys. manoma, kad pirmoji bažnyčia Salake pastatyta XV a. II p. (XV a. vid.). Pirmosios Salako bažnyčios fundatoriai buvo Salako krašte žemes valdę Petkevičiai. 1496 m. M. Petkevičius užrašė Salako parapijai 3 valsčius su jų žemėmis, įpareigodamas Salako kleboną ir jo vikarą prisiminti Petkevičių maldose. Nėra aišku, kur miestelyje buvo pastatyta pirmoji bažnyčia.
Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejus“
Gražutės regioninio parko lankytojų centre įsikūręs Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejus“ yra bene labiausiai nuo vandenyno nutolęs jūrų muziejus. Jūrų muziejus – tai unikali per 50 metų kaupta jūros gyvūnų, spalvingųjų koralų, kriauklių, suvenyrų ir fosilijų kolekcija.
Antalieptės hidroelektrinė
0,5 km nuo Antalieptės yra pirmoji didžiausia Pabaltyje kalnų tipo hidroelektrinė su2620 kilovatų galingumu. Vanduo joje slėgmine derivacija ant turbinų ratų krinta iš didžiausio Lietuvos sąlygomis 35metrų aukščio. Hidroelektrinės rezervai dideli: jos vandens saugyklos-tvenkinio plotas yra 1000 hektarų, tvenkinio naudingas tūris net 23,5 milijonų kubinių metrų vandens.
Antalieptės vienuolyno kompleksas
Manoma, kad 1700 m. Antalieptėje įsikūrė vienuoliai – basieji karmelitai. Amžininkai pasakoja, kad vienuoliai buvę labai darbštūs, neavėdavo jokio apavo ir tik per didžiausius šalčius įsispirdavo į klumpes. 1732-1760 m. vienuoliai funduojami Livonijos kašteliono J. M. Strutinskio pastatė vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčią. Deja po 1831 m. sukilimo bažnyčia buvo atiduota stačiatikiams.
Antazavės dvarvietė
Antazavėje, ant šiaurinio Zalvės ežero kranto stovi neoklasicistinio stiliaus dvaro rūmai, kadaisę priklausę garsiajai Pliaterių giminei. Mūrinis dvaro pastatas iškilo XVIIIa. pabaigoje grafienės Kunigundos Pliaterienės užsakymu pagal architekto Antano Naglovskio projektą. Jos užsakymu buvo pastatyta ir dvi oficinos, bažnyčia, klebonija, špitolė ir užeigos namai.
Tiltiškių vandens malūnas
Didžiausia Zarasų krašto upė Šventoji buvo viena patogiausių upių vandens malūnų statybai. Senasis Tiltiškių vandens malūnas stovėjo 150 metrų toliau nuo dabartinio. Be paprastų dviejų girnų, kruopinės, čia buvo veliamas milas, pjaunamos lentos. Malūne veikė elektrinė, gaminusi elektros energiją ir tiekusi į Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojų elektros energijos tinklus.