Išvažinėju iš Vilniaus, per mėlynos Gulbės langus saulė plieskia kaip soliariume, smagiai bučiuodama mano žandus. Pamažu užuodžiu pavasarį.
Kelias, muzika ir tu.
Viena iš geriausių kombinacijų ne tik sekmadieniui, bet ir bet kuriam kitam „-adieniui“.
Myliu kelią.
Ne tik ant dviejų pėdų, bet ir ant keturių ratų.
Tol, kol kely nepasimaišo stirnos arba briedžiai. O jie mane myli… Aš juos – tik miške.
Ačiū, Dievui, šiandien ir jiems pusiau pavasaris…
Važiuoju, geriu savo skaniausią kavą ir galvoju, kur čia „fainai“ pakeliui nulėkus. Už lango kvepia pusiau pavasariu, reikia kažką smagaus nuveikt!
Tik klinkt klinkt ir yra… Kai ką prisiminiau… Vieną labai jaukią ir „kitokią“ vietą. O tas „kitokias“ aš labiausiai mėgstu.
Randu ir draugų, su kuriais jau senokai nesimatėm, tai imam ir susiorganizuojam draugų „meet’ą“.
Nesusitinkam Marijampolėj, tai pasimatysim čia!
Pakeliui tas „naglas“ pusiau pavasaris parodo liežuvį ir sumąsto įjungti rudenį. Bet lietus tik sušlapina mano palaidas geltonas kasas ir įjungia dar daugiau juoko.
Su gera kompanija visada šilta.
Einam mūsų skersai ir išilgai nutrepsėta „Laisve”, pliurpiam.
Iš lėto lyja.
Sumušam kavos „puodukais“ už draugų sekmadienį ir keliaujam nusispalvint šitą dieną!
Šilta blondės dūšelėj.
Galvoju, kaip gera turėti tokių draugų, su kuriais smagu „belekur“ ir bet kokiu oru. Nesvarbu, po kiek laiko susitiktum.
Pakeliui einant link tikslo užgroja gražus vyras su gitara. Stovi blondė apsiseiliojus ir „kaifuoja“.
Dievinu muziką, o gatvės muzikantus dar labiau. Paklausom vieną dainą, įmetu pinigėlį, susišypsom ir pasakau ačiū jam, kad kalbina šią šlapią dieną.
Nežinau, kaip kitoms blondėms, bet aš sakau, kad nėra vyro, kuriam netiktų gitara!!!!
Nu tokie Jie gražūs! O jei dar su žydrais marškiniais – tada išvis „pilnas komplektas“. Vyrai, jeigu trūksta merginų dėmesio, pasiimkit gitarą (nesvarbu, kad ir nemokat grot, bet pasiimkit, jei mokat – dar geriau) arba apsirenkit fainus žydrus marškinius. Iš bėdos tiks ir balti.
Iškart +500 „bonusų“ gausit ir iš blondžių, ir iš brunečių.
Pažadu – padėkosit.
Pamačiau vyrą su gitara be žydrų marškinių ir nukrypau nuo temos.
Lyja. Bet mes išsišiepę keliaujam toliau. Tikslas jau visai netoli. Čia pat už kampo.
Nors Kauno gatvėmis trepsėjau visus apvalius 6 metus, bet šitai saulės vietai atrasti prisireikė gerokai daugiau laiko.
Ją man ir mano draugams parodė vienas šaunus kaunietis draugas. Ir nuo tol aš ją labai pamilau.
Mano studijų mieste yra toks spalvotas kiemas. Kiemas ne bet koks, o kaimynų.
Jį savo rankomis sukūrė šio kiemo gyventojai. Čia nėra jokio išskirtinio ženklo, kuris parodytų, kur eiti. Tik nedidelis užrašas padangėj. Bet labai verta jo ieškoti!
Paslėptas paslapčių kiemas.
Bromelis iš gatvės pusės atrodo lygiai taip pat, kaip ir visi kiti. Bet įėjus, su kiekvienu žingsniu vis labiau ir labiau jautiesi tarsi būtum kažkokioj nepaaiškinamai jaukioj vietoj. Ir Jausmas ten toks geras.
Kiemas nuspalvintas įvairiausiom spalvom, kurios bet kurią dieną paverstų spalvota.
Sienos apkabintos įvairiausiais mažais niekučiais. O ant sienų „kybo“ jaukūs kaimynų kiemo gyventojų nutapyti piešiniai.
Įėjus į kiemą, per kampą, už ryškiai geltonų langinių, į tave mėlynomis akimis žiūri katinas, stebintis tavo žingsnius, šalia eina senelis, o gal piligrimas.
Toliau tave pasitinka mažas, mielas berniukas. Greta jo – spalvotos, medinės rogutės.
Už kampo tyliai snaudžia gandras.
Ant sienos „kabo“ nunešioti, bet labai daug visko „matę“ batai, o prie balkono ilsisi pakabintas dviratis.
Ir rūbus su „kablais“ kažkas po gero baliaus čia paliko.
Gaila tas gitaristas kitoj pusėj… O Jis čia labai tiktų.
Bet mes čia tik dviese. Kieme daugiau nėra nei vieno Žmogaus. Ir taip gera. Ramybė. Nėra skubėjimo. Nėra lėkimo.
Viską stebi kiemo močiutės, sėdėdamos ant suoliuko, kas su kuo atėjo, kas su kuo išėjo. Daug čia visko. Daug daugiau nei aprašiau.
Pavadinom šį kiemą Draugų kiemu, nors tikras jo vardas yra Kaimynų galerija.
Nesu aš galerijų mėgėja tikrai. Man ten nuobodu. Dar matyt neužaugau. Nors būna ir išskirtinių
Blondė labiau myli gamtą, bet šitas fantastiškas kiemas su savo kiemo galerija po atviru dangumi yra kitoks. Labai gera čia trepsėti.
Eini ir akimis gaudai kiekvieną piešinį ant sienos, kiekvieną kaimynų pakabintą mažą savų gyvenimų dalelę.
Tokią jaukią, savitą ir tikrą.
Šitame kieme kažkada gyveno daug žydų, vidury kiemo buvo didžiulis stalas, šalia fontanas ir jie kartu rytais čia gerdavo kavą, pusryčiaudavo. Vėliau ši vieta tapo apgriuvusia, pilka automobilių stovėjimo aikštele ir virto šiukšlynu, bet kaimynai jį vėl sukūrė iš naujo. Tik dar įspūdingesnį.
Kiemas atgimė šio nuostabaus kiemo gyventojų dėka, pasigedus jaukaus ir šilto kaimynų bendravimo. Viskas prasidėjo nuo to pirmo katino, kurį nutapė šio kiemo gyventojas-menininkas. Žmonėms jis taip patiko, kieme atsirado jaukumas ir šiluma. Taip pamažu pradėjo gimti kiti išskirtiniai piešiniai ir detalės. Visi piešiniai ir viskas, kas jame yra, susiję su šio kiemo istorija. Šiame kieme kaimynai yra be galo artimi, pažįsta vieni kitus ir šiltai bendrauja. Jis ne tik pritraukia daug lankytojų, bet svarbiausia – suartina šiuos nuostabius, čia gyvenančius žmones, kurie jame kuria savo istoriją.
Norėčiau ir aš savo kieme turėti tokį šiltą kiemą. Kiemą, kuriame tilptų tiek daug meilės.
Už tobulus sekmadienius, su tais, su kuriais šilta! Kad ir šlapius, bet labai spalvotus!
p. s. Kaimynų kiemas – dar viena vieta tobulam pasimatymui.
#ispudziukolekcionieriai #kiemogalerija #kaimynukiemas #tobulasdraugusekmadienis
Įspūdžių kolekcionieriai
https://www.facebook.com/Ispudziukolekcionieriai
Lina Mureikaitė
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.