Kokios velnio duobės žinomos Aukštadvario regioniniame parke? Tikime, kad apie garsiąją Velnio duobę visi yra girdėję, su Amerikos lobu neseniai susipažinome. O štai ir dar dvi mažiau girdėtos, viena šalia kitos esančios: Gelionių ir Antaveršio duobės. Kviečiame aplankyti šiuos atnaujintus gamtos objektus, prie kurių rasite įdomius pasakojimus informaciniuose stenduose, o nepasiklysti padės nukreipiančios rodyklės.
Unikaliu Aukštadvario regioninio parko kraštovaizdžiu besidomintys lankytojai keliaudami galės susipažinti ir su kitais „Mergiškių kraštovaizdžio sutvarkymas ir pritaikymas lankymui“ projekto metu sutvarkytais gamtos bei kultūros paveldo objektais.
GELIONIŲ DUOBĖ. Visus stebina savo forma, kelia daug klausimų, traukia lankytojų dėmesį. Lietuvos geologijos tarnybos specialistai jau du kartus darę tyrimus duobėje konstatavo, kad ji pradėjo formuotis prieš 2,5 tūkstančio metų. Tuo metu čia vešėjo pušynai ir eglynai. Tirpstant ledo luitui, susiformavo ežerėlio dubuo. Vėlesniame raidos etape dėl hidrometeorologinių veiksnių ežero vanduo nuslūgo ir virto pelke. Prieš 1000 metų pelkė vėl virto ežeru. Nuosėdose rasta kultūrinių augalų ir piktžolių žiedadulkių. Žmogaus veikla šioje vietovėje buvo aktyvi. Žmonės galėjo stebėti ežero užakimą ir vėl virtimą ežeru. Švytintys metano dujų pliūpsniai iš durpių klodo galėjo priminti skraidančias vėles. Apie duobę-aukštapelkę, panašią į apvalų piltuvą, neįprasti liaudies pasakojimai išlikę iki šių dienų. Kartais, bet tik naktį, matomi balsvai šviečiantys kamuoliai, vietinių žmonių paslaptingai vadinami „mažų vaikelių vėlėmis“. Paaiškėjo, kad ši duobė yra pati jauniausia, lyginant su kitomis Aukštadvario regioniniame parke esančiomis Velnio duobėmis.
ANTAVERŠIO DUOBĖ. Ją surasite Gelionių kalvos šiauriniame šlaite. Ši dauba-aukštapelkė elipsoido formos, suformuota paskutinio ledynmečio. Pasak geologų, kalva susidarė ledyno pakraščio properšoje, į ją sutekėdavo nuo ledyno paviršiaus srūvantys tirpsmo vandenys. Vėliau tokia duobė užsipildė ledu, nugriuvusiu nuo ledyninio plyšio šlaitų. Smėlio, žvyro nuosėdos, atneštos ledyno tirpsmo vandenų, tam tikram laikui palaidojo ledo luistą. Vėliau, ledynui pasitraukus, properšos vietoje liko kalva. Ištirpus jos branduolyje palaidotam ledo luistui, žemė įgriuvo ir atsirado stačiašlaitis duburys. Duobės amžius dar lieka paslaptimi, ji laukia mokslininkų. Jau žiloje senovėje pastebėta dauba minima tautosakoje. Pasakojama, kad šitoje vietoje ant kalvos buvusi bažnyčia, kuri žemei įgriuvus, nuskendo ir atsivėrė duobė. Netoliese ant kalvelės gulintis akmuo vadinamas Velnio akmeniu, apie kurį naktimis velniai šokdavę.
Pažintį su Aukštadvario regioniniu parku kviečiame pradėti Aukštadvaryje esančiame lankytojų centre, kuris, kaip ir visi Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrai, šiuo vasaros sezonu lankytojų laukia ir savaitgaliais nuo 10 iki 15 val.
Duobės, įgriuvos, olos ir kitos gilios vietos kurias verta pamatyti