Kai termometro stulpelis šokteli iki 30+, norisi prie vandens, ar kur tamsiau ir giliau įsirausti 😉 Surinkome giliausias duobes įgriuvas, olas ir kitas gilias vietas, kurias galite aplankyti ieškodami vėsesnės vietos ar norėdami pajausti mistišką jų dvasią.
Aukštadvaris tikriausiai turtingiausias duobėmis kraštas. Aukštadvario apylinkėse žinomos aštuonios vietovės, priskirtinos velnio duobių grupei. Jų apibūdinimai labai panašūs – žmonės pasakoja, kad daubose kažkas nuskendo arba buvo nuskandintas, kad ten vaidenasi ar gyvena velniai. Tautosakoje minimi gyvulių skandinimai, manoma, kad per senojo baltų tikėjimo apeigas būdavo teikiamos aukos dievybėms.
Biržai garsėja karstinėmis įgriuvomis, o Pasvalys turi net visą smegduobių parką.
Velnio duobė (Aukštadvaris)
Duobės vieta : https://goo.gl/maps/a4T8dyea3yhxQCtP8
Velnio duobė – tai legendomis ir padavimais apipinta Lietuvos duobių „karalienė“. Ji paskelbta ne tik Lietuvos Respublikos geologiniu gamtos paminklu, bet ir vienu iš 100 lankomiausių Europos gamtos paminklų. Beje, Velnio duobė, arba Velniaduobė, yra ypatinga mitologinė sakralinė vieta.Lietuvoje daug gilių įdubų. Piltuvo formos Velnio duobė – pati giliausia, apie 40 metrų gylio. Viršuje ji taisyklingai apskrita ir net 200 metrų skersmens. Duobės dugne durpių sluoksnis siekia apie 10 m, taigi bendras gylis būtų apie 50 metrų. Manoma, kad senovėje ši duobė buvusi dar gilesnė.
Pasak legendų…Sykį pamatė Dievas kunigą, ištvirkaujantį su „gaspadine“. Supykęs taip trenkė į tą vietą, kad bažnyčia su visu kalnu skradžiai žemę prasmego.
Strėvos įgriuva (Aukštadvaris)
Įgriuvos vieta: https://goo.gl/maps/1YDMgAwfT6upQgfp8
Strėvos įgriuva, žmonių dar vadinama prasmegduobe arba smegduobe, laikoma Velnio duobės sesute. Tai paslaptinga vieta, apie kurią priverpta nemažai legendų ir pasakojimų. Senovės lietuvių mitologijoje pasakojama, kad čia prasmegusį velnių karčema! Strėvos įgriuva slypi Aukštadvario regioniniame parke, šalia Strėvos kaimelio esančiame Spindžiaus kraštovaizdžio draustinyje. Įspūdinga augalijos ir gyvūnijos gausa bei įvairovė suteikia draustiniui ypatingą reikšmę ne tik Lietuvos kontekste.
Albinavos duobė (Aukštadvaris)
Duobės vieta: https://goo.gl/maps/kkzmZM1BTUt8C6zL7
Giliai įsirėžusios į šlaitą, elipsės formos duobės dugne tyvuliuoja vanduo. Spėjama, kad ji yra Velnio duobės sesuo, susidariusi po paskutinio ledynmečio. Duobėje išlikę akmeninės dūminės pirties ir šulinio statinių likučiai. Pasakojama, kad kadaise šioje vietoje buvęs didelis kalnas, kuris po vienos nakties prasmego ir atsirado įduba su vandeniu. Čia keleiviams pasirodydavę velniai gražių ponaičių drabužiais, prašydavosi pavėžinami, o paskui suklaidinę kelią, pradingdavę. Jų pasirodymo vieta prie seno ąžuolo šalia velnio duobės. Senoliai mena, kad neretai čia keleiviams kelią pastodavę plėšikai. Todėl vietiniai gyventai naktimis šiuo keliu bijodavę važiuoti.
Nečiūnų dauba (Velnio duobė) (Aukštadvaris)
Daubos vieta: https://goo.gl/maps/iJvjkiJJx5gMywJEA
Nečiūnų dauba (vad. Velnio duobe) ir Nečiūnų senovės gyvenvietė (Trakų rajono sav., Aukštadvario sen., Nečiūnų k.,) – mitologinis ir archeologinis paminklai ant Nečiūnų ežero kranto.
Nečiūnų dauba – termokarstinė įduba, 80 m skersmens viršuje ir 30 m apačioje, šlaitai vidutinio statumo iki 30 m aukščio; apaugusi mišku.
Pasakojama, kad ten buvus bažnyčios vieta ir palaidoti Bijūnų dvaro ponai, kurie prasmego su visais palaidotais turtais.
Čiobiškio arba Rynos urvas (Čiobiškis)
Urvo vieta: https://goo.gl/maps/fuhvsitSK1HZauLi6
Urvas glūdi Čiobiškio miške, tekančio Rynos upelio suformuotos griovos šlaite, apie 5 m aukštyje nuo upelio vandens lygio (absoliutus aukštis – 76 m). Dėl gamtinių sąlygų jautrumo, Čiobiškio urvas yra netinkamas lankymui, be to, jis gali būti pavojingas dėl nuo skliauto atitrūkstančių smėlio sluoksnių dalių (sucementavimas mažėja į viršų). Šio urvo aukštoji dalis gali užgriūti netolimoje ateityje.
Skališkių arba Šventoji ola (Nemenčinė)
Olos vieta: https://goo.gl/maps/6Nw834ZvTu4aipz79
Skališkių uola dar vadinama Šventąja ola, uola ar atodanga, arba tiesiog skála. Arba pažymima pagal artimiausio kaimelio kitą pavadinimą – Liucionių ola. O dėl iš jos lašančio požeminio vandens ji žinoma ir kaip šaltinis – Verkianti ola. O pats Skališkių vietovės vardas, matyt, kilęs nuo žodžio uola (lenk. skała). Dar vadinama „verkiančia ola“.
Karvės ola (Biržų raj.)
Olos vieta: https://goo.gl/maps/NTFL9UMzv8fyCcnTA
Karvės Ola yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Speleologai mano, kad jai – apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis – apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Karvės Ola – karstinė smegduobė su ola, esanti Karajimiškio kaime (Biržų rajonas), Biržų regioniniame parke. Tai žinomiausias ir geriausiai ištirtas geologinis gamtos paminklas Šiaurės Lietuvoje.
Barsuko ola ir geologinis takas (Biržų raj.)
Olos vieta: https://goo.gl/maps/BcHnCWmzx6BqnFsCA
Toks pavadinimas kilo toli gražu ne šiaip sau, ir ne todėl, kad čia „prasmego“ barsukas, o todėl, kad šios smegduobės urve buvo rasta, kaip manoma, šio žvėrelio paliktų lankymosi ženklų. Ši smegduobė susidarė susijungus ne mažiau kaip dviems smegduobėms. Šiuo metu jos ilgis yra apie 32 m, plotis iki 15-16 m. Gylis pietiniame gale apie 3,5 m.
Kirkilų karstiniai ežerai ir Apžvalgos bokštas (Biržų raj.)
Ežerų vieta: https://goo.gl/maps/ySv3iShMzzYtBWucA
Karstiniai ežerėliai yra jauniausi Europoje, susiformavę karstinių procesų metu. Daugiausiai jų yra Kirkilų ir Drąseikių kaimuose ir jų apylinkėse. Tai nuo 30 iki 100 m ploto vandens telkiniai. Vidutinis jų gylis – nuo 0,8 iki 4,5 m. Karstiniai ežerėliai telkšo nebūtinai vienoje smegduobėje, o dažnai apjungia kelias smegduobes ar net jų grupes. Viena smegduobė gali pakartotinai įgriūti net kelis kartus, o įgriuvus gretimų smegduobių pertvaroms, susidaro sudėtingo kontūro karstiniai ežerai.
Geologų duobė (Biržų raj.)
Duobės vieta: https://goo.gl/maps/ysw4X5mhsdg6sWFK8
Įgriuvo 2003 m. balandžio 22 d. – kelios dienos prieš paskutinį balandžio savaitgalį švenčiamą Lietuvos geologų dieną. Todėl ir pavadinta tokiu vardu. 2004 m. gruodžio 13 d. už 1 metro nuo Geologų duobės šiaurės vakarinio krašto atsivėrė dar viena karstinė įgriuva. Ji buvo netaisyklingo piltuvo formos, jos skersmuo siekė 3,6 m, gylis – 4,95 m, sienelės buvo kabančios ir vertikalios. Viršutinėje karstinės įgriuvos dalyje matėsi moreninis priemolis, o po juo – viršutinio devono Tatulos svitos uolienos. 2005 m. pradžioje abi smegduobės susijungė ir dabar sudaro vieną karstinę įgriuvą.
Jaronio duobė (Biržų raj.)
Duobės vieta: https://goo.gl/maps/3yQ21AZ5bKFpTCtp7
Jaronio smegduobė atsirado labai staiga 1957 metais rugių lauke ir sukėlė aplinkui stiprokus žemės virpesius. Pirmosiomis dienomis po įgriuvimo smegduobė buvo apie 10 – 12 m skersmens, didesnio kaip 14 m gylio savotiškas šulinys su beveik stačiomis rudo riedulingo priemolio sienomis, nusileidusiomis iki 8 – 9 m gylio.
Ievos duobė (Biržų raj.)
Duobės vieta: https://goo.gl/maps/m1LohYjkjFsf3ijt7
Ievos duobė yra natūrali karstinė smegduobė. Seniau ji kone iki viršaus buvo priversta medienos atliekų (šakų), tačiau po to, kai 1996 m per suorganizuotas vilniečių geologų talkas šakų sąvartos buvo pašalintos, o dalis gožiančių krūmynų iškirsta, Ievos duobė tapo gerai apžvelgiama. Tik gaila, kad 1998 metais dėl stipraus vėjo gūsių greta auganti senoji ieva nebeteko vieno savo kamieno – jis išvirto nuo pat šaknų. Visai arti Ievos duobės yra ir daugiau karstinių įgriuvų: iš šiaurės ir vakarų pusių plyti už ją kiek didesnės, iš pietų pusės – dar viena pailga (dviguba). Tačiau šiose aplinkui išsidėsčiusiose smegduobėse niekur nesimato devoninių sluoksnių išeigų.
Lapės ola (Biržų raj.)
Olos vieta: https://goo.gl/maps/4yeyoiyigJHx5aP29
Geologų spėjimu – šiai įgriuvai apie 70 metų. Lapės Olos gylis apie 10 m, skersmuo – apie 17 m. Lapės Ola visą laiką sausa. Joje ir pavasarį, tirpstant susikaupusiam sniegui, vanduo neužsistovi. Vadinasi, ši įgriuva turi neužakusių kiaurymių, susijusių su požeminėmis ertmėmis.
Smegduobių parkas (Pasvalys)
Parko vieta: https://goo.gl/maps/L8mzWrnFoZLQv6CNA
Vienintelis pasaulyje smegduobių parkas pradėtas kurti 2004 m. sovietmečiu nacionalizuotose ūkininkų Avižonių žemėse. Atidarytas 2009 m. gegužės 15 d. Užima 8 ha ploto teritoriją pietiniame Pasvalio miesto pakraštyje, tarp VIA BALTICA magistralės ir Panevėžio gatvės, kurioje išlikę keliasdešimt įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių. Parke įrengti dviračių ir pėsčiųjų takeliai, pakylos riedlentininkams, žaidimų, sporto, treniruočių aikštynai, supynės mažiesiems lankytojams, pastatyti žibintai, gausu medžio skulptūrų, suolelių poilsiui. Bevandenėje smegduobėje įrengtas šešių šimtų vietų amfiteatras.
Žalsvojo šaltinio versmė (Pasvalys)
Versmės vieta: https://goo.gl/maps/Py8vPGAjii6EUH9e7
Giliausias Lietuvos urvas. Jo dabartinis gylis – 20 m. Žalsvasis šaltinis yra Lėvens upės kairiajame krante, Pasvalio mieste, šalia Kalno gatvės. Iš urvo tekanti versmė įteka į Lėvens upę.
Šaltinis ištryško smegduobėje apie 1960 metus. Iš smegduobės apačios besiveržiantis požeminis vanduo išrėžė salpoje kelių metrų ilgio vagą, kurios dugnas padengtas šviesiai pilkomis, vos žalsvo atspalvio nuosėdomis, suteikiančioms šaltinio vandeniui žalsvą atspalvį. Smegduobės, iš kurios išteka šaltinis, šonuose matosi pavieniai gipso ir dolomito gabalai. Vanduo skaidrus, šaltas, turi sieros vandenilio kvapą. Tai didžiausias šaltinis Pasvalio rajone ir giliausias urvas Lietuvoje. Žalsvasis šaltinis yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“. Povandeniniai Žalsvojo šaltinio tyrinėjimai prasidėjo 2006 m.