Velnio duobė – tai legendomis ir padavimais apipinta Lietuvos duobių „karalienė“ Aukštadvario regioniniame parke. Ji paskelbta ne tik Lietuvos Respublikos geologiniu gamtos paminklu, bet ir vienu iš 100 lankomiausių Europos gamtos paminklų.
Velnio duobė yra taisyklingo piltuvo formos, gylis 40 m. Viršutinis skersmuo – 210 m, apatinis – 60 m. Duobės dugne yra nedidelė aukštapelkė. Joje – 10 m storio durpių sluoksnis.
Apie Velnio duobės kilmę prikurta įvairių hipotezių. Viena iš pirmųjų teigia, kad duobę išmušė nuo aukšto ledkalnio kritęs tirpsmo vanduo. Atlikus duobės geologinius tyrimus, apsistota ties termokarstinės ir meteoritinės kilmės hipotezėmis.
Velnio duobė yra Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, Aukštadvario regioniniame parke. Velnio duobės takas veda apačion, kur telkšo 60 metrų skersmens pelkė. Manoma, kad pelkė požeminiais kanalais susisiekia su netoliese esančiais giliais Škilietų ežerėliais. Pasakojama, kad Velnio duobės pelkėje prasmegę gyvuliai po kurio laiko išplaukdavę viename iš tų ežeriukų. Legenda byloja, kad šiose vietose guli milžino skeletas. Jo burna – tai Velnio duobė, akys – Škilietų ežerai, o kakta – Pamiškės piliakalnis.
