Pagaliau atėjo tikrasis ruduo: rytinis rūkas, po truputį spalvą keičiantys medžių lapai, poreikis vakare apsigaubti šiltu pledu ir… Ilgi savaitgalio pasivaikščiojimai, mėgaujantis aksominėmis gamtos spalvomis. Svarstote, kokį Lietuvos kampelį aplankyti šį rudenį? Neprašausite pro šalį nuvykę į Šalčininkų rajoną. Čia gausu tiek vietų, kuriose galima grožėtis rudeniškais peizažais, tiek vidaus veiklų, jei pasidarytų kiek vėsoka. Šiame straipsnyje pristatome 10 įspūdingiausių lankytinų vietų Šalčininkų rajone rudenį.
Jašiūnų dvaro kompleksas
Niekada neteko lankytis Jašiūnų dvare? Kodėl to nepadarius dar šį rudenį? Pirmiausia, jus nustebins išpuoselėta teritorija. Pasivaikščioti ir pasigrožėti dvarą supančiame parke gali visi norintys – rudenį vaizdai išties kerintys. Beje, sakoma, kad Jašiūnų dvaro parkas – vienas gražiausių klasicizmo laikotarpio peizažinių parkų visoje Lietuvoje. Tad nepamirškite pasiimti savo fotoaparato.
Pasivaikščioję po teritoriją skirkite laiko ir ekskursijai po dvaro pastatus. Jašiūnų dvaro rūmai pradėti statyti dar 1824-aisiais, pagal žymaus to meto architekto Karolio Podčašinskio projektą. Šiandien išlikusiuose autentiškuose klasicizmo rūmuose siūloma susipažinti su tiems laikams būdingais interjero elementais, čia taip pat veikia muziejaus ekspozicija bei renginių salė.
Ir tai dar ne viskas: šiais metais baigti dvaro oficinos bei svirno rekonstrukciniai darbai. Svirnas pritaikytas edukacinei ir kūrybinei veiklai. Oficinoje galėsite išvysti interaktyvią ekspoziciją, pristatančią Šalčininkų rajono lankytinus objektus, svirne apžiūrėti ten tuo metu veikiančią parodą, ir, galbūt, netgi apsilankyti Jašiūnų dvaro rūmuose vykstančiame koncerte. Puikus planas savaitgaliui! Sužinoti, kokios parodos ar renginiai vyksta Jašiūnų dvaro rūmuose ir svirne galėsite čia.
Anos Krepštul muziejus Tabariškėse
Prie pat Baltarusijos sienos esančiame Tabariškių kaime gimė ir visą gyvenimo praleido dailininkė Ana Krepštul. Kančios jausmas menininkei buvo pažįstamas nuo pat vaikystės – būdama 10-ies ji patyrė pirmuosius kaulų lūžius ir susirgo kaulų tuberkulioze. Anos tėvas, siekdamas kiek praskaidrinti mergaitės gyvenimą, nupirko jai piešimo sąsiuvinį ir spalvotus pieštukus. Taip prasidėjo menininkės kelias… Dėl sveikatos moteris niekada negalėjo keliauti po pasaulį. Tačiau tą padarė jos paveikslai – dailininkė tapo garsi už Lietuvos ribų.
Siekiant išsaugoti tautodailininkės atminimą, 2008 m. Tabariškėse buvo įkurtas jos muziejus. Dviejose salėse galima grožėtis ne tik išskirtiniais menininkės paveikslais, bet ir pamatyti jos darbo kambario fragmentus. Trečioje salė eksponuojami ypatingi Anos Krepštul rankdarbiai: siuvinėti paveikslai, jos pasiūti ir išsiuvinėti rūbai, jos pačios sugalvoto raukyto siuvinėjimo ir siuvimo kilimai.
Tabariškių bažnyčia
Jei viešėsite Tabariškėse, siūlome užsukti ne tik į Anos Krepštul muziejų, bet ir į Tabariškių bažnyčią. Tai – viena seniausių bažnyčių visame Šalčininkų rajone. 1770-aisiais ją pastatė Lietuvos raštininkas Mykolas Skarbek-Važinskis. Šalia bažnyčios jis apgyvendino senosios regulos karmelitus, kurie rūpinosi parapijos mokykla, ligonine ir 1809-aisiais prie vienuolyno įsteigta vargšų prieglauda.
Bažnyčia – išties įdomi architektūrine ir menine prasme. Nuo karmelitų laikų čia išlikę šoninių navų altoriai, puošti medžio drožiniais ir manieringomis figūromis. Taip pat bažnyčioje galima apžiūrėti vertingą molbertinę tapybą, yra savitų barokinių formų relikvijorių, liturginių indų, nešiojamų altorėlių, XIX a. pradžios varpas, nulietas fundatoriaus užsakymu.
Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija
Dieveniškių istorinis regioninis parkas – tai vietovė, turtinga tiek gamtos, tiek istorijos ir kultūros paveldo objektais. Pažintį su parku siūlome pradėti nuo lankytojų centro, kuris įsikūręs Poškonių kaime. Būtent čia galima sužinoti apie krašto istoriją, susipažinti su tradicijomis, akmenų skulptūrų parkeliu. O taip pat – audimo staklių, lovatiesių, staltiesių, rankšluosčių, rinktinių raštų juostų rinkinių ir kitų apyvokos reikmenų ekspozicija.
Beje, lankytojų centre galima įsigyti ir informacinių leidinių apie parką. O esant poreikiui – užsisakyti ekskursijos vadovą.
Eišiškių bažnyčia
Dar viena, išskirtinės architektūros bažnyčia stūkso Eišiškėse. Ji baigta statyti 1852-aisias, pagal žinomo istoriko ir inžinieriaus Teodoro Narbuto projektą.
Eišiškių bažnyčia – neoklasicistinė, kryžminio plano, bebokštė su portiku, bokšteliu. Vidus – bazilikinis, 3 navų, atskirtų pilioriais ir dengtų cilindriniais skliautais. Išskirtinė šios bažnyčios varpinė (40 m) su dvejais vartais ir šonų – reta architektūroje kompozicinė jungtis. Ir tai dar ne viskas: bažnyčioje itin daug dailės paminklų, kurių dalis – respublikinės reikšmės. Todėl apsilankyti čia tikrai verta.
Norviliškių pilis
Norviliškių pilis – tai renesansinė XVI a. pilis, stūksanti tolimiausiame Lietuvos pietryčių taške – Dieveniškių kilpos kyšulyje. Įdomu tai, jog kadaise ši pilis statyta kaip gynybinis kompleksas. O šiandien, simboliškai, ji išlaiko savo prasmę: net iš trijų pusių pilį supa vos per keliasdešimt–kelis šimtus metrų nutolusi Lietuvos–Baltarusijos siena. Arba kitaip – išorinė Europos sąjungos siena.
Tiesa, šiandien Norviliškių pilis – remontuojama, atliekami paskutiniai smulkūs darbai. Oficialios informacijos, ką ketinama daryti su pilimi po renovacijos kol kas nėra. Vis dėlto, lankytojai kviečiami atvykti į teritoriją ir apžiūrėti rudenišką Norviliškių peizažą. O norint apsilankyti pilies viduje, prieš vykstant, darbo valandomis, rekomenduojame susisiekti su Dieveniškių seniūnija, telefonu: 8 380 54 242.
Paulavos respublika
Ar esate girdėję apie unikaliąją Paulavos respubliką? XVIII a. progresyvus dvarininkas K. Bžotovskis nusprendė įgyvendinti radikalią valstiečių reformą. Jis įkūrė autonomišką respubliką, kuri turėjo savo herbą, konstituciją, pinigus, parlamentą, iždą, miliciją, gydytoją, mokyklą, savišalpos kasą. Ir, žinoma, valdymo organus – prezidentą ir valstiečių seimą. Iš šių dienų perspektyvos matome, jog dvarininkas šimtmečiu aplenkė savo laikmetį, siekė sugrąžinti žmonėms prigimtinę laisvę, žmogiškąjį orumą.
Gaila, tačiau šiandien iš Paulavos respublikos liko tik griuvėsiai, kurie, drauge su apylinkių gamta, sukuria išskirtinį peizažą. Tiesa, teritorijoje įrengti specialūs 3D stendai, pro kuriuos žvelgiant galima pamatyti, kaip dvaro pastatai atrodė XIX–XX a. pradžioje.
Rūdninkų giria
Rūdninkų giria – vienas iš didžiausių ir mažiausiai civilizacijos paliestų miškų masyvų, besidriekiantis Pietryčių Lietuvoje ir neblogai pažįstamas aistringiems sostinės grybautojams. Šiandien šis ošiantis ir slėpiningas miškas – puiki pasivaikščiojimų vieta, norintiems pabėgti iš miesto ir pasimėgauti gamtos prieglobsčiu.
O ar žinojote, kad XVI a. Rūdninkų giria buvo itin pamėgta karališkųjų medžioklių vieta? Ant kalvų, Merkio pakrantėje, savo medžioklės dvarus turėjo net Žygimantas Senasis ir karalienė Bona Sforca. Čia 1554-aisias apsistojo ir jų sūnus Žygimantas Augustas, kai keliavo iš Krokuvos į Vilnių su savo velionės žmonos, Barboros Radvilaitės, palaikais. Įdomu tai, kad išlikusių medžioklės dvarų pastatų fragmentų Merkio pakrantėje galima rasti iki šiol.
Tanki Rūdninkų giria regėjo ir daugiau istorinių įvykių. 1863-iųjų sukilimo dalyviai čia kovėsi su caro kariuomene. Antrojo pasaulinio karo metais girioje glaudėsi partizanai, nuo nacių slėpėsi kelios žydų šeimos. O po karo Rūdninkų girioje buvo įsteigta karinių pratybų vieta. Dar ir šiandien ryškūs bombų išmuštų duobių kontūrai, smėlio „kopos“. Ištisi plotai, girios viduryje, apaugę kerpėmis ir skurdžiais medeliais, kurių reljefas, akivaizdu, buvo suformuotas bombų smūgių.
Rūdninkų giria, bėgant metams, regėjo daug ne pačių linksmiausių istorinių įvykių. Vis dėlto, šiame gamtos kampelyje gausu ir žmogaus rankų beveik nepaliestų vietų, kuriose tikrai smagu pasivaikščioti rudenėjant.
Poškonių pilkapynas
Šiame straipsnyje jau minėjome Dieveniškių regioninį parką. Būtent šio parko teritorijoje galima aplankyti išskirtinį pilkapyną – mūsų protėvių kapus, atsiradusius supylus sampilą virš palaidotų mirusiųjų.
Poškonių pilkapynas stūkso miške, Gaujos upės kairiajame krante. Jį sudaro net 24 pilkapių grupė, išsidėsčiusi kalvos viršuje ir jos šlaituose. Didžiausias sampilas net 22 m skersmens ir 1,8 metrų aukščio. Pilkapių pagrindus juosia netaisyklingi akmenų vainikai. Unikali, savitą aurą turinti vietą, kurią tikrai rekomenduojame įtraukti į savo rudens savaitgalio planus.
Rėžių akmuo
Dešimtuke puikuojasi dar vienas gamtos objektas – Rėžių akmuo, dar žinomas Didžiojo akmens arba Lietuvos tūkstantmečio akmens vardais. Įdomu tai, kad šis akmuo – ne ką mažesnis už garsųjį Puntuką. Jo aukštis – 3,3 m, ilgis – 5,7 m, plotis – 4,67 m, o perimetras net 16,36 m. Aplink šį akmenį išdėstyta dar 11 stambių akmenų, simbolizuojančių piliakalnius.
Rėžių akmuo – geologinis gamtos objektas, kuris yra saugomas valstybės. Pamatyti savo akimis – tikrai verta. Juk jokie užrašyti skaičiai nepalieka tokio įspūdžio, kaip galėjimas įvertinti „čia ir dabar“.
