Šią savaitę Vilnius mini 700 metų jubiliejų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nori priminti, kad mūsų sostinėje yra nemažai saugomų teritorijų ir saugomų gamtos paveldo objektų bei paskatinti juos pažinti.
Vilniuje yra 2 regioniniai parkai – Pavilnių ir Verkių, Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas, 13 draustinių, 11 gamtos paveldo objektų. Vilnius – UNESCO pasaulio paveldo miestas.
Vilnius įsikūręs pačioje Baltijos aukštumų kalvyno juostoje, išraižytoje vingiuoto Neries slėnio. Pietryčiuose paviršius kyla į kalvotą ir slėniuotą Medininkų aukštumą, šiaurėje – į ežeringą Aukštaičių aikštumą.
Šiaurės rytinė Vilniaus miesto dalis plyti Neries-Žeimenos žemumoje. Centrinė miesto dalis yra plačiame Neries senslėnyje, kuris link upės leidžiasi 8 terasomis. Gilų slėnį taip pat sudaro ir Neries intakas Vilnia.
Aukštumos į senslėnį leidžiasi daugiausia stačiais, raguvų išraižytais, šaltiniuotais šlaitais. Vietomis aukštumos priartėja prie pat upių ir taip dėl erozijos atsiveria skardžiai – Pūčkorių atodanga, Plikakalnio atodanga, Naujanerių atodanga.
Žemiausia miesto vieta (97 m) ties Neries upe, o aukščiausiai paviršius iškyla (nrt 234 m) Pavilnyje, tai Rokantiškių kalva.
Vilniaus Šeškinės teritorijoje yra ledynmečio reljefo reliktas – Šeškinės ozas. Kiti raiškesni ledyniniai kraštovaizdžiai – Panerių kalvynas, Gariūnų sufozinis cirkas, Rasų-Ribiškių kalvynas.
Pagrindinis želdynų masyvas Vilniuje – visą šiaurės rytinę miesto pusę užimantys miškai. Aplink Žaliuosius ežerus, auga Verkių miškas, o rytuose-pietryčiuose auga Antakalnio, Belmonto, Pavilnių, Liepkalnio miškai, kur vyrauja daugiausia pušynai ir eglynai. Centrinėje miesto dalyje yra mažesnių miškų ir parkų: Vingio parkas, Bernardinų sodas, Kalnų parkas ir kt.
Mieste išlikę senų, saugomų medžių (seniausia Vilniaus liepa, Žvėryno liepa, Vingio parko liepų alėja ir kt.), retų augalų rūšių augaviečių.
Kviečiame pažinti Vilniaus gamtą ir unikalų kraštovaizdį: