Traškūs senoviniai vafliai – tikras senovinis receptas. Šie vafliai tikra nostalgija! Nežinau, ar šis receptas sugalvotas lietuvių šeimininkių, bet kepti jį mokėjo kiekviena močiutė. Vaikystėje šie vafliai reiškė šventę – dažniausiai Velykas. Kaime pas senelius, prikepdavo jų visą kaugę, kad ir giminei, ir svečiams užtektų, pridengdavo lininiu rankšluosčiu ir saugodavo, kad vaikai dar iki šventinio ryto pusryčių neišnešiotų!
Dabar, perėmusi iš mamos vaflinę, kuri yra beveik vyresnė už mane, kepu juos savo namuose, taip pat dažniausiai Velykoms, na, dar gal kartais kokia kita proga. Net nežinau kodėl – receptas nesudėtingas, gamyba irgi, bet gal dėl to ilgo kepimo proceso, kai prie vaflinės reikia budėti apie pusę valandos (ir čia tik, jeigu kepsime iš vienos tešlos porcijos!), paliekame šį saldumyną tik ypatingoms progoms. Bet, reikia pripažinti, rezultatas – vertas kiekvienos minutės!
Iš šio tešlos kiekio išeina maždaug 25 vafliai.
Produktai reikalingi trapiems vafliams:
200 g sviesto
200 g cukraus
200 g miltų
Kaip pagaminti trapius vaflius:
Kiaušinių baltymus atskirti nuo trynių.
Baltymus išplakti iki standžių putų ir atsidėti į šoną.
Sviestą sudėti į didelį dubenį, kuriame maišysime tešlą, ir išlydyti virš garų vonelės.
Į lydytą sviestą, plakant, iš lėto supilti kiaušinių trynius, suberti cukrų. Galiausiai, suberti miltus ir išplakti iki vientisos masės. Tešla gaunasi gana tiršta.
Į tešlą atsargiai, dedant po šaukštą ir lėtai maišant iš apačios į viršų, įmaišyti kiaušinių baltymus. Tešlos tūris padidėja beveik dvigubai ir ji tampa puri, lyg pūkinė.
Įkaitinam elektrinę vaflinę.
Pastaba: kadangi mano vaflinė sena ir nepadengta teflonu, aš prieš pirmą kepimą jau įkaitusią vaflinę patepu lašinių gabalėliu, vėliau nebetepu. Bet šiaip tepti vaflinės papildomai nebūtina, nes tešla pakankamai riebi.
Į įkaitusią vaflinę dedame po šaukštą tešlos. Po kokios minutės traukiam vaflį ir iš karto, atsargiai pirštų galais, nes labai karšta, susukame į vamzdelį. Sukti reikia vos tik ištrauktą iš vaflinės vaflį, nes jie labai greitai aušta ir tampa traškūs, todėl, bent kiek uždelsus, susukti jų nebepavyks, nes jie trupės.
Kai vaflis jau susuktas, galime į vaflinę dėti tešlą ir kepti sekantį.
Skanaus!
Vaflių recepto istorija:
Vaflių recepto istorija yra ilga ir daugialypė. Pirmieji vafliai buvo gaminami senovės Egipte, Mesopotamijoje ir Graikijoje. Jie buvo gaminami iš įvairių ingredientų, įskaitant miltus, vandenį, mieles ir medų. Vafliai buvo populiarūs ir Romos imperijoje, kur jie buvo gaminami iš ruginių miltų, pieno ir kiaušinių.
Viduramžiais vafliai buvo gaminami visoje Europoje. Jie buvo gaminami iš: miltų, vandens, mielių, kiaušinių, sviesto ir cukraus. Vafliai buvo populiarūs kaip pusryčių, užkandžių ir desertų patiekalai. XVI amžiuje vafliai tapo populiarūs ir Šiaurės Amerikoje.
XVIII amžiuje buvo išrasta pirmoji vaflinė. Tai buvo rankinė vaflinė, kurią reikėjo šildyti ant ugnies. XIX amžiuje buvo išrasta pirmoji elektrinė vaflinė. Tai palengvino vaflių gamybą ir padarė juos prieinamesnius platesnei auditorijai.
Šiandien vafliai yra populiarūs visame pasaulyje. Jie yra gaminami iš įvairių ingredientų ir patiekiami su įvairiais pagardais. Vafliai yra puikus pusryčių, užkandžių ar deserto patiekalas.
Vaflių recepto raida Lietuvoje
Lietuvoje vpirmieji vafliai buvo gaminami dar viduramžiais, tačiau išppuliarėjo XX amžiuje. Jie gaminami įvairiais būdais ir patiekiami su įvairiais pagardais. Vafliai populiarūs kaip pusryčių, užkandžių ir desertų patiekalai.
Vaflių rūšys
Yra daugybė įvairių vaflių rūšių. Populiariausios:
- Belgiški vafliai yra stori ir purūs. Belgiški vafliai dažnai patiekiami su šokoladu, vaisiais ar uogomis.
- Olandiški vafliai (stroopwafel) yra ploni ir trapūs vafliai, pertepti karamele.
- Burbuliniai vafliai yra dideli, purūs vafliai, gaminami iš miltų, pieno, kiaušinių, sviesto, cukraus ir kepimo miltelių. Burbuliniai vafliai dažnai patiekiami su ledais, šokoladu ar vaisiais.
Be šių pagrindinių tipų, yra ir daugybė kitų vaflių rūšių, kuriuos galima rasti visame pasaulyje.