Varškėčius apvolioti manų kruopose išmokau prieš gerą pusmetį ir kaskart gamindama juos, į varškės masę dėjau vis mažiau miltų ar tų pačių manų kruopų, kol vieną dieną ėmiau ir jų tiesiog… nebeįdėjau. Ir tai tapo metų atradimu – varškėčiai gaunasi ypatingai traškūs išorėje ir minkštut – minkštutėliai viduje. O kad būtų dar ir spalvingiau, kaip ir į varškės apkepą, beriu saulės spalvos ciberžolės.
Geram rezultatui svarbūs du dalykai. Pirmas – varškė turi būti sausa, geriausia naudoti ne fasuotą 180 g pakeliuose, bet sveriamą, rupią, be skysčių (o ir nereikės išmesti krūvos pakuočių). Antras – formuojant varškėčius rankas reikia gausiai suvilgyti vandeniu. Ir tik tiek svarbalų, visa kita gaminama įprastai, be buitinės technikos ar krūvos nešvarių indų.
Kadangi ir mes patys stengiamės vartoti kuo mažiau kviečių, bandžiau apvolioti šiuos varškėčius ir avižų, ir kokosų miltuose. Deja deja, tokio traškumo, kokį suteikia manų kruopos, nepakartoja jos kitas produktas.
Iš nurodytos normos pagaminu 8 varškėčius.
Reikės:
400 g sausos varškės
1 kiaušinio
1 šaukštelio ciberžolės
4 šaukštų manų kruopų
0,5 šaukštelio druskos
1 šaukštelio cukraus (nebūtinai)
Sviesto ar aliejaus kepimui
Grietinės ar saldžių pagardų
Gilesniame dubenyje išplaku kiaušinį su druska, cukrumi (jei naudoju) ir ciberžole. Sukrečiu varškę ir šakute maišau, kol masė tampa vienodai geltona.
Į gilesnę lėkštę suberiu manų kruopas.
Šlapiomis rankomis formuoju 8 rutuliukus ir dedu juos į manus, kiekvieną gausiai apvolioju. Įkaitinu keptuvę, dedu sviestą ar pilu aliejaus (svieste gaunasi gardžiau), imu varškės rutuliuką, suploju delne į storą blynelį ir dedu į įkaitintus riebalus. Jei lėkštėje dar lieka manų, suberiu juos ant varškėčių.
Kepu abi puses iki apskrunda.
Tiekiu karštus, su mėgstamais pagardais, man skaniausias grietinės ir konservuotų rojaus obuoliukų duetas.
