Na, itin žiemiškas saldumynas. Tiek akims, tiek dovanoms, tiek skoniui. Esu rašiusi apie saldainius iš džiovintų uogų ir vaisių, o šių metų atradimu tapo kokosiniai gardėsiai. Produktų reikia nedaug, didžiausią gamybos dalį praleidžiu lipdydama juos. Bandžiau rankas ir produktus tausoti, lipdydama su pirštinėmis, tačiau labiausiai pasiteisino lipdymas tiesiog delnais. Ir drėkinti šiuo atveju jų nereikia, veikiau atvirkščiai – verčiau nusausinti. Iš nurodyto kiekio pagaminu 60 saldainių.
Fasuoju į sušių dėžutes (visus metus draugus prašau jas rinkti, išplautas ir išdžiovintas laikau iki švenčių).
400 g kokoso drožlių
1 indelis kondensuoto saldinto pieno (~400 g)
100 g migdolų riešutų
Drožles suberiu į gilesnį indą ir supilu kondensuotą pieną, kruopščiai išmaišau ir palieku valandai, kad pienas bent truputį susigertų į kokosus. Tuo tarpu kaičiu virdulį ir verdančiu vandeniu nuplikau migdolus, palaukiu kol atvės ir nuimu tamsiąsias luobeles, nusausinu.
Iš kokosų masės formuoju mums žinomų kokosinių saldainių dydžio rutuliukus, į jų vidų “įmontuodama“ po kriešutą. Kas antrą-trečią burbuliuką rankas plaunu šiltu vandeniu ir sausinu rankšluosčiu, kitaip saldainiai pradeda veltis tarp pirštų, visiškai prarasdami formą.
Iš nespėtų nufotografuoti, dovanoms ruoštų variacijų:
* pagamintus kokosinukus merkiau į ištirpdytą šokolado plytelę ir šaldžiau šaldytuve;
* įdariau ne riešutais, o džiovintomis spanguolėmis, po vieną dar ir uždėdama ant saldainio viršaus, labai Kalėdinė dovana.