Trakų Vokės dvaro sodyba – Lietuvos dvarų žemėlapyje atsirado dar vienas traukos objektas. Na, gal ne visai tikslu sakyti „atsirado“ – jis visuomet čia buvo, tik iki pastarųjų metų buvo gana apleistas ir neprižiūrėtas, todėl net vilniečiai, kurių pašonėje šis dvaras įsikūręs, nežinojo apie jo egzistavimą.
Šiandien, įsibėgėjus restauravimo darbams, Trakų Vokės dvaro sodyba jau pasitinka atsinaujinusiais rūmais, išpuoselėtu sodu, pasivaikščiojimo takais, šviečiančiu fontanu. Dvaro vidus vis dar tvarkomas, bet jame taip pat galima apsilankyti. Rūmuose vedamos ekskursijos, kur pristatoma dvaro istorija ir paskutinių jo šeimininkų grafų Tiškevičių gyvenimo ir buities detalės.
Įdomu tai, kad dvaro rūmų interjere jau nufilmuotas ne vienas užsienio filmas: Ana Karenina“ (2013), „Karas ir taika“ (2007, 2016), taip pat atskiros scenos iš filmų: „Herojus“ (2014), „Laiškai Sofijai“ (2012), „Kraujas sniege“ (2011), „Ratilai vandenyje“ (2010), „Tikrasis siaubas“ (2009), „Čaikovskis. Genijaus kūryba“ (2006), „Dėdė Adolfas“ (2005), „Tyla tampa tavimi“ (2005); dokumentinis JAV televizijos filmas „Paskutiniai carai“ (2018). Todėl ekskursijos metu galima sužinoti, kurios rūmų interjere išlikusios detalės yra autentiškos, o kurios – tik nuo paskutinio filmo likusi butaforija.
Istorija
Trakų Vokės vardas istoriniuose šaltiniuose randamas jau 1375 a., kai pro čia žygiavusi kryžiuočių kariuomenė nusiaubė Trakų kunigaikštystės apylinkes. 1397 m., kai po sėkmingo žygio į Krymą, su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu į Lietuvą atvyko pirmieji totoriai, Trakų Vokės žemės buvo suteiktos jiems. Vėliau valdų savininkai ne kartą keitėsi, kol XIX a. viduryje iš tuometinio savininko Trakų bajorų maršalkos Liudviko Dombrovskio jas įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius (1805-1844). Tiškevičių giminė dvarą valdė beveik 100 metų.
Iš pradžių tai buvo Tiškevičių vasaros rezidencija, tačiau vėliau, grafams nusprendus čia apsigyventi nuolat, buvo pastatyti dvaro rūmai, kuriuos matome ir šiandien. Juo projektavo italų kilmės architektas Leonardas Janas Liudvikas Markonis, kuris, šeimininkams pageidaujant, puošnius rūmus Trakų Vokėje suprojektavo pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį. Dviejų aukštų rūmus puošė aštuonios skulptūros, prieangį – gipso skydas su Tiškevičių giminės Lelyvų herbu, kurį ten galima pamatyti ir šiandien. Dvaro vidus irgi tviskėjo prabanga – ant sienų vertingi paveikslai, pagal užsakymą užsienyje pagaminti baldai, kambarius šildė marmuro židiniai, o šviesą skleidė krištolo sietynai.
1892 m. Trakų Vokės dvarą paveldėjęs grafas Jonas Juozapas (1867-1903) pasamdė garsų landšafto architektą E.Andre suprojektuoti dvaro parką. Tas pats architektas Lietuvoje suprojektavo dar trijų, taip pat Tiškevičių giminei priklausiusių dvarų parkus – Palangos, Užutrakio ir Lentvario. Šiandien vaikščiodami po parką galime išvysti išlikusius originalius, E.Andre projektams būdingus, parko elementus.
Talentingi verslininkai Tiškevičiai įkūrė dvare žuvininkystės ūkį, kurio produkciją pro pat dvarą einančiu geležinkeliu eksportavo į Rusiją ir Vokietiją. Išlikusią tvenkinių sistemą dvaro parko papėdėje galima apžiūrėti ir šiandien.
Grafų Tiškevičių giminė dvarą valdė ir jame rezidavo iki Antrojo pasaulinio karo. 1939 m., baimindamiesi okupantų susidorojimo su bajorais, pasitraukė į vakarus.
Be šeimininkų likęs dvaras, žinoma, nunyko. Karo metais jame apsigyveno vokiečių atkelti kolonistai iš Olandijos. Rūmų paveikslai, baldai, krištolo sietynai, kiti vertingi daiktai buvo išgrobstyti, išorinė puošyba sunaikinta. Po karo 1945 m. dvaras tapo Ministrų Tarybos vila. Vėliau − Dotnuvos žemdirbystės instituto Vokės filialu.
Šiandien, restauruojamas ir naujam gyvenimui besikeliantis Trakų Vokės dvaras yra atvira visuomenei vieta, kur galima atvykti ir susipažinti su Lietuvos bajorijos istorija arba tiesiog pasivaikščioti po vaizdingas apylinkes.
Straipsnis yra projekto, įgyvendinamo pagal priemonę „Turizmo paslaugų ir produktų inovacijos“, gavus finansavimą iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos skirtų lėšų, dalis.
