Trakų salos pilis yra, turbūt, žymiausia Lietuvos pilis. Apipinta legendomis, apdainuota poetų, daugybę kartų pavaizduota drobėse ir nuotraukose, ji yra vienas ryškiausių Lietuvos simbolių.
Nuo 1962 m. joje veikia Trakų istorijos muziejus. Čia galima pasivaikščioti po senovinės pilies menes, apžiūrėti įrengtas ekspozicijas: pypkių, laikrodžių, baldų, porceliano, stiklo bei kaulo dirbinių rinkinius, monetų, medalių, senovinių žemėlapių, medžioklės trofėjų, papuošalų, buities rakandų, riterių šarvų bei ginkluotės, vertingų tapybos darbų. Iš viso muziejaus fonduose priskaičiuojama beveik 400 tūkstančių eksponatų. Pilyje taip pat veikia parodos, rengiamos edukacijos, kieme vyksta koncertai, festivaliai, šventės.
Trakų salos pilyje kiekvienais metais vyksta jau tradiciniais tapę renginiai: daugybę dalyvių ir žiūrovų sutraukiančios rugpjūtį vykstančios Senųjų amatų dienos, ir spalio 27-ąją – Vytauto mirties dieną – rengiama Vytauto Didžiojo šventė, kurios metu kviečiama atvykti į kunigaikščio garbei skirtus istorinius vakarus.
Trakai – tik per 28 kilometrus į vakarus nuo Vilniaus nutolęs, ežerų apsuptyje įsikūręs, istorinis Lietuvos miestas. Gotikinę pilį Galvės ežero saloje XIV a. pradėjo statyti Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis ir XV a. pirmoje pusėje pabaigė jo sūnus Vytautas. 1409 m. Vytautas Didysis čia perkėlė valstybės sostinę, kurioje buvo saugoma Lietuvos Metrika bei valstybės iždas. Po Žalgirio mūšio 1410 m., sutriuškinus Kryžiuočių ordiną, Trakų salos pilis tapo didžiojo kunigaikščio rezidencija, kultūriniu traukos centru, o Trakai klestinčiu miestu, kuriame lankėsi daug pirklių, garbingų svečių, užsienio pasiuntinių – jie buvo priimami pilies reprezentacinėje menėje. Šioje pilyje 1430 m. spalio 27 d. Vytautas ir mirė.
Iki XVI a. visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščiai gyveno Trakų salos pilyje. Tik Žygimantas Augustas nutraukė šią tradiciją, pasistatydindamas rūmus Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje. XVI a. praradus karinę reikšmę ir netekus rezidencijos vaidmens, Takų salos pilies reikšmė sumenko, didieji kunigaikščiai į ją užsukdavo vis rečiau. Pilyje saugota Lietuvos Metrika 1511 m. perkelta į Vilnių. Salos pilis tapo kilmingų asmenų kalėjimu.
XVII a. carinės Rusijos invazijos metu Trakų miestas buvo apiplėštas ir sudegintas, pilis apgriauta. Savo buvusios reikšmės miestas jau nebeatgavo, o salos pilis stūksojo apleista ir griūvanti iki pat XX a., kada, per kelis, dešimtmečius išsitęsusius, restauravimo etapus, pagaliau buvo restauruota ir atkurta tokia, kokia buvo XV a. 1962 m. Trakų salos pilis perduota Trakų istorijos muziejui.
Straipsnis yra projekto, įgyvendinamo pagal priemonę „Turizmo paslaugų ir produktų inovacijos“, gavus finansavimą iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos skirtų lėšų, dalis.
