Atvykę į Vilniaus rajoną pasinersite į įvairių tautų ir kulinarijos sūkurį. Daugelį amžių skirtingos tautos formavo šio krašto išskirtinumą ir jo tradicijas. Pažinsite žvakių gamybos, šiaudų pynimo, vilnos vėlimo ir puodininkystės amatus, užuosite ir paragausite tradicinių totoriškų koldūnų ir savo rankomis pagaminsite šimtalapį.
Be to, atrasite gražią verbų pynimo tradiciją, kuri susiformavo Vilniaus krašte. Juos pinamos vos keliose vietoviese šalia Vilniaus, o jų kūrimo paslaptys perduodamos iš vienos moterų kartos į kitą. Apsilankykite ir susipažinkite su visais minėtais amatais!
Keturiasdešimt Totorių kaimas
Keturiasdešimt Totorių kaimas – viena seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių gyvenviečių. Jie šalyje apsigyveno XIV a. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės laikais. Čeburekai, šimtalapis, šurpos sriuba, koldūnai, plovas ir balandėliai – visi šie patiekalai yra tradicinis totorių maistas. Totorių patiekalai reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kulinarinio paveldo raidos. Šiandien totorių bendruomenės namuose siūlomos įvairios edukacinės programos apie totorių kulinarijos paveldą, tradicijas bei kultūrą. Čia kiekvienas lankytojas, kartu su totoriumi, gali išmokti savo rankomis pasigaminti autentiškus totoriškus koldūnus, šimtalapį, chalvą, moliūgų pyragą ar uogienę.
Daugiau skaitykite: https://welovelithuania.com/pasigamink-tikra-simtalapi-keturiasdesimties-totoriu-kaime/
Tradicinių amatų centras Houvalto dvare
Šiame centre tautodailininkai ir Lietuvos tautinio paveldo sertifikatus turintys amatininkai siūlo lankytojams įvairius edukacinius užsiėmimus.
Patyrę amatininkai: medžio drožėjas, karpinių meistras, muilo gamintojas, dailidė ir kiti, noriai dalijasi savo amato paslaptimis su lankytojais. Lankytojai taip pat kviečiami susipažinti su žvakių gamyba, šiaudų pynimu, vilnos vėlimu ir puodininkystės amatais bei išmokti lietuviškų verbų pynimo meno, kuris puoselėjimas išskirtinai Vilniaus krašte.
Daugiau skaitykite: https://welovelithuania.com/houvalto-dvaro-tradiciniu-amatu-centras
„Muilo ūkis”
Viena Lietuvos amatininkų šeima užsiima nedideliu tradiciniu verslu – muilo gamyba. Nuo 2009 m. jų gaminamas senovinis muilas yra sertifikuotas tautinio paveldo gaminys, pagamintas pagal senąsias receptūras. Muilo gamybos procese naudojamos tik natūralios medžiagos. Muilas dažomas tik gėlių žiedais ir augalų sėklomis. Ūkio laukuose žydintis įvairūs laukiniai augalai erškėtrožės, medetkos, ramunėlės, mėtos, šalavijai, levandos yra paverčiami gėlių hidrolatais, žolelių aliejaus ekstraktais ir muilais. Senoviniai receptai ir natūralios medžiagos
Daugiau informacijos: https://welovelithuania.com/senovinis-muilas-su-paveldo-zenklu-muilo-ukis/
Rokiškio kraštas unikalus ne tik turtinga istorija, sėlių krašto palikimu, bet ir puoselėjamais senaisiais amatais bei tradicijomis. Rajone rasime įvairių sričių amatininkų, kurie mielai dalijasi savo patirtimi, o jų produktai sertifikuoti kaip tautinis paveldas: audėjų, drožėjų, vilnos vėlėjų, pynėjų, karpytojų, kepėjų, vyndarių. Rokiškio krašto amatininkai savo išskirtiniais darbais bei išmone stebina tiek savo kraštiečius, tiek atvykusius svečius.
Salų dvaro amatų dirbtuvės
Salų dvaro rūmuose įkurtose amatų dirbtuvėse vyksta vytelių pynimo, medinių žaisliukų dekoravimo, tarškynių, šaukštų drožimo, molio lipdymo bei žiedimo edukaciniai užsiėmimai. Lankytojai kviečiami susipažinti su senaisiais amatais – kūrybiškai praleisti laisvalaikį, įgyti asmeninės patirties ir į namus parsinešti ne tik pačių pasigamintų dirbinių, bet ir patirtą kūrybinį džiaugsmą. Lankytojai taip pat gali pasivaikščioti po seną Salų dvaro parką Dviragio ežero saloje.
Kaštonų g. 13, Salų k., Kamajų sen., Rokiškio r. (55.811849, 25.367927)
+370 610 00610
Dusetų amatų centras
Medžio drožėjas Erikas Čypas – sertifikuotų tradicinių tautinio paveldo produktų amatininkas, senųjų amatų – žaislininkystės ir kubilininkystės – puoselėtojas, drožyba užsiimantis jau daugiau nei 30 metų. Savo įkurtame amatų centre Čypas kuria vienetinius medžio drožinius ir organizuoja edukacines programas norintiesiems išmokti drožti. Lankytojai kviečiami aplankyti amatų centre įkurtą muziejų, dalyvauti edukacinėje programoje „Medžio paslaptys“, kurioje gali patys išmokti drožti paukštelį arba geldelę, kaušą, o savo drožinius dekoruoti senąja lietuvių simbolika, senoviniais ženklais: žalčiukais, saulytėmis, gyvybės medžiais. Originalių medžio drožėjo dirbinių galima ir įsigyti.
Kazimiero Būgos g. 1, Dusetos, Zarasų r. (55.74733, 25.840215)
www.visitzarasai.lt
+370 610 26296
Rokiškio tautodailės galerija
Galerija įsikūrusi pačiame Rokiškio miesto centre, urbanistiniu paveldu pripažintoje istorinėje miesto dalyje. Čia įrengta erdvi parodų salė ir edukacinių užsiėmimų erdvė, Rokiškio krašto tautodailininkai joje rengia edukacines programas, kuriomis populiarina amatus ir siekia etninių tradicijų tęstinumo. Edukacijos („Audimas“, „Vilnos vėlimas“, „Medžio paslaptys“ ir kt.) patiks visų amžiaus grupių lankytojams – čia galima patiems išmokti nusivelti vilnos žaisliuką ar kepurę, nupinti skirtuką knygai, išdrožti medinį šaukštą ar kitą drožinį. Taip pat čia galima įsigyti ir Rokiškio tautodailininkų sukurtų dirbinių.
Nepriklausomybės a. 8, Rokiškis (55.964674, 25.587066)
+370 689 51279
Kviečiame susipažinti su ES projekto „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ nematerialiu kultūros paveldu, kuris apima tradicijas, tradicinius amatus, įgūdžius, folklorą, puoselėjimą ir išsaugojimą Vilniaus rajone, bei Rokiškyje.
Projektas „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ įgyvendinamas pagal 2014-2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos prioritetą – vietos kultūros skatinimas ir istorinio paveldo išsaugojimas.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga: bendra projekto vertė sudaro 1 031 590,97 Eur, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 90 proc. (928 431,87 EUR).
Projekto „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ tikslai yra skatinti ir vystyti nematerialų kultūros paveldą ir vietinės istorijos išsaugojimą gerinant tvarų kultūrinio turizmo konkurencingumą, išsaugant ir ugdant nematerialiosios kultūros paveldo ir vietinės istorijos žinojimą, įgūdžius, stiprinant esančius istorinius ryšius tarp Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos. Skatintinant kūrybingą vietinio kultūros paveldo ir unikalių tradicijų panaudojimą, gerinant sąlygas kūrybingam industrijų sektoriui.
Šį straipsnį iš dalies finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad šis leidinys atspindi Europos Sąjungos poziciją.
