Muilas yra vienas iš tų produktų, be kurių šiandien neįsivaizduojame savo kasdienio gyvenimo. Tačiau XIX a. Lietuvoje geros kokybės muilas dar buvo prabangos prekė, o paprastesnį – ūkinį – šeimininkės gamindavosi namuose pačios.
Pirmosios muilo dirbtuvės Lietuvoje buvo įsteigtos XIX a. pradžioje. XX a. trečiajame dešimtmetyje muilą gyventojams jau gamino Kauno, Panevėžio, Klaipėdos fabrikai. Šiandien kiekvienoje parduotuvėje mes galime įsigyti Lietuvos ar užsienio fabrikuose pagaminto muilo, tačiau, jeigu norime kokybiškesnio, iš natūralių medžiagų pagaminto produkto, renkamės rankų gamybos muilą.
„Muilo ūkyje“ Vilniaus rajone – senoviniai receptai ir natūralios medžiagos
Viena Lietuvos amatininkų šeima, gyvenanti Vilniaus rajone, užsiima nedideliu tradiciniu verslu – muilo gamyba. Nuo 2009 m. jų gaminamas senovinis muilas yra sertifikuotas tautinio paveldo gaminys, pagamintas pagal senąsias receptūras.
Muilo gamybai šiame ūkyje naudojamos tik natūralios medžiagos. Jis dažomas tik aplinkiniuose laukuose surinktų arba pačių šeimininkų užaugintų gėlių žiedais ir augalų sėklomis. Įvairūs laukiniai ir naminiai augalai: erškėtrožės, medetkos, ramunėlės, mėtos, šalavijai, levandos ir kiti, naudojami ne tik muilo gamyboje, bet taip pat talentingųjų amatininkų rankomis yra paverčiami gėlių hidrolatais, žolelių aliejaus ekstraktais.
Nuotrauka: Muilio ūkio
Projektas „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ įgyvendinamas pagal 2014-2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos prioritetą – vietos kultūros skatinimas ir istorinio paveldo išsaugojimas.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga: bendra projekto vertė sudaro 1 031 590,97 Eur, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 90 proc. (928 431,87 EUR).
Projekto „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ tikslai yra skatinti ir vystyti nematerialų kultūros paveldą ir vietinės istorijos išsaugojimą gerinant tvarų kultūrinio turizmo konkurencingumą, išsaugant ir ugdant nematerialiosios kultūros paveldo ir vietinės istorijos žinojimą, įgūdžius, stiprinant esančius istorinius ryšius tarp Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos. Skatinant kūrybingą vietinio kultūros paveldo ir unikalių tradicijų panaudojimą, gerinant sąlygas kūrybingam industrijų sektoriui.
Šį straipsnį iš dalies finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad šis leidinys atspindi Europos Sąjungos poziciją.
