Stambūs rieduliai mūsų krašte buvo gerbiami nuo seno. Pagonybės laikais ir vėliau šalia jų atnašautos aukos, pasakoti įvairūs padavimai bei legendos. Taip jie tapo neatsiejama lietuviškos tautosakos ir mitologijos dalis. Šiandien kai kurie iš stambesnių akmenų paskelbti saugomais gamtos arba archeologijos paminklais.
Šį kartą norime plačiau papasakoti apie unikalius Šalčininkų rajono riedulius. Jų istorijas bus įdomu sužinoti visiems, nors kiek besidomintiems Lietuvos tautosaka – kalbantys akmenys apipinti įdomiausiais mitais. O smalsiausi ir labiausiai besidomintys Lietuvos istorija galės nuvykti ir patys savo akimis juos pamatyti, nes visi trys žemiau aprašyti mitologiniai akmenys randasi Dieveniškių istoriniame regioniniame parke.
Jankelis ir Jankeliukas
Dieveniškių krašto žmones nuo seno supo akmenys. Jie buvo naudojami statybose, buityje, o taip pat ir kultiniuose ritualuose. Apie didžiuosius akmenis ir jų atsiradimą sukurta nemažai legendų ir padavimų, o vietinėje tautosakoje jiems suteikiama mitologinė prasmė.
Dieveniškių regioninio parko teritorijoje galima rasti nemažai mitais apipintų riedulių. Štai, pavyzdžiui, pasakojama, kad „Jankelis“ ir „Jankeliukas“ kadaise buvo visai ne akmenys, o du smuikininkai. Vieną naktį jie grojo vestuvėse – linksmino svečius. Po šventės muzikantai iškeliavo namo. Vis dėlto, jie jautėsi tokie pavargę, kad pusiaukelėje nusprendė pasiilsėti. Kas atsitiko tada? Smuikininkai pavirto akmenimis. Kaip? Tikslaus atsakymo niekas nežino.
Akmenis galima pamatyti Dieveniškių regioniniame parke, į pietryčius nuo Didžiulių, ties riba su Pupiškių kaimu. Mažesnysis akmuo, „Jankeliukas“, – 1 m pločio ir 2 metrų ilgio. Didesnis akmuo, „Jankelis“, – slepiasi po žeme. Į paviršių išlindusi tik 0,5 m jo dalis.
Mokas
Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Dieveniškių pilkapyne galima išvysti dar vieną mitologinį akmenį, žinomą „Moko“ vardu. Šis riedulys – netaisyklingo keturkampio stulpo formos. Jo aukštis – 1,6 m, kraštinių ilgiai prie pagrindo – 100, 80, 60 ir 90 cm.
Istorikai teigia, kad tokie stulpo formos akmenys kadaise buvę apeiginiai. I-ojo tūkstantmečio viduryje jotvingiai juos naudojo kaip laidojimo paminklus. Padavimai teigia, kad po „Moko“ akmeniu ilsisi generolas Mokas. Daugelį metų žmonės tikėjo, kad šis riedulys turi gydomųjų galių, gali padėti atitolinti nelaimes.
Šaltinių akmuo
Šaltinių akmuo (dar žinomas kaip Žižmų akmuo arba „Užkeikta svodba“) – tai riedulys, kurį galima pamatyti Zajašiškių miško vietovėje, netoli etnografinio Žižmų kaimo. Akmuo yra plokščias, netaisyklingos trapecijos formos. Dalis jo – nuskelta. Šiaurinis akmens galas yra žemėje, o pietinis – iškilęs maždaug 1 m virš žemės.
Apie Šaltinių akmenį pasakojama ne viena legenda. Populiariausias mitas teigia, jog kadaise dukra nepakluso motinai ir, be pritarimo, išvažiavo į jungtuves: „Kad tu, vaikeli, akmeniu užvirstum, tėvui nepasikloniojusi“, – ištarė mama. Ir visas vežimas, kuriame sėdėjo vestuvių pulkas, pavirto dideliu akmeniu. Sakoma, kad dar ir šiandien ant riedulio galima įžiūrėti sėdinčių žmonių figūras.
Granitinis Šaltinių akmuo yra geologinis gamtos paveldo objektas. Jis valstybės saugomas dar nuo 1964-ųjų metų.