Ką pamatyti Šiaulių rajone? Ne tik garsusis Kryžių kalnas, bet ir dvarai ir kitos žavios vietos.
Kurtuvėnų dvaro parkas
Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje – šešių buvusių dvarų sodybos: Bubių, Gelučių, Kurtuvėnų, Mirskiškės, Šaukėnų ir Šilo Pavėžupio (Putvinskių). Kurtuvėnų dvaras istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti dar XVI a. pirmoje pusėje. Išlikusiuose 1592 m. dvaro inventoriuose apie sodybos želdinius dar nieko neužsimenama. Pirmosios žinios apie Kurtuvėnų dvaro sodus pasirodo 1674 m. dvaro inventoriuose. Greičiausiai tuo metu čia augo vietiniai medžiai ir krūmai, nes introdukuoti Lietuvos parkuose buvo pradėti sodinti tik apie XVIII a. pabaigą. Būtent tuo laiku Kurtuvėnų dvaro želdiniai buvo stipriai apnaikinti – čia neliko nė vieno vaismedžio. Plotas – 13,6 ha.
Bubių dvaro parkas
Architektūrinę, technologinę, kraštovaizdinę vertę turinti abipus Šiaulių–Kelmės kelio išsidėsčiusi Bubių dvaro sodyba 1999 m. kovo 31 d. įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G211K). Kartu su 1908 m. pastatytais rūmais sodybos kompleksui priklauso ir parkas, XIX a. pastatyta ir XX a. pradžioje rekonstruota arklidė, grūdų sandėlis (1830 m.), sodininko namas, sarginė (XX a. pr.), mokykla, mokytojų namas, trys kumetynai (1830 m.; XIX a. pab.–XX a. pr.; XX a. pr.), tvartas, siloso bokštas, dvi daržinės, spirito varykla, spirito saugykla, ūkinis pastatas, namas, lentpjūvė ir joje esanti technika.
Kryžių kalnas
Maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli Šiaulių-Rygos geležinkelio linijos, laukuose stovi nelabai didelis, pailgas, per vidury įdubęs kalnas, visas tankiai nustatytas kryžiais. Tai garsusis Kryžių kalnas, liudijantis pagarbą ir ištikimybę kryžiaus aukai, per kurią Kristus išgelbėjo visų laikų ir kartų žmones. Kryžių kalnas primena ne tik Atpirkėjo kančią bei mirtį, bet ir Jo prisikėlimą ir išaukštinimą, sykiu ir kiekvieno žmogaus išaukštinimą per Kryžiaus slėpinį. Keliaujantys į Kryžių kalną, jame besimeldžiantys, statantys kryžius, liudija iš kryžiaus trykštančią stiprybę, neišsenkančią viltį ir tikėjimą Dievo meile.
Naisiai
Iki 1795 m. Naisiai priklausė valstybės iždui, buvo Šiaulių ekonomijos dvaras. Kartu su visa Šiaulių ekonomija Rusijos imperatorė Jekaterina II Naisius padovanojo grafui Platonui Zubovui. Po Pirmojo pasaulinio karo dvaras priklausė Aleksandrai Zubovaitei Fledžinskienei. Šiandien buvusioje dvaro sodyboje išlikę keturi pastatai, iš jų ir buvę dvaro rūmai.
Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios bokštai remia dangų jau nuo 1792 m., kai buvo baigta dešimtmetį užtrukusi šventovės statyba. Iš toli matomos, baltutėlės vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčios bokštai siekia 50 metrų aukštį. Virš pagrindinio įėjimo į pastatą – jos fundatoriaus grafo Jokūbo Nagurskio giminės herbas. Įžengus į bažnyčios vidų, interjeras dvelkia klasicizmo santūrumu, tačiau čia galima atrasti ir vėlyvojo baroko bei neogotikos estetinių elementų. Penkių altorių ir sakyklos ansamblis užbaigtas 1820 m. Šį įvykį mena paminklinė lenta, pritvirtinta ant bažnyčios pilioriaus.
Zoologijos sodas Dargaičiuose
Alpakų ūkis – zoologijos sodas, įsikūręs Dargaičių kaime, Šiaulių rajone. Tai vienas didžiausių Šiaurės Lietuvoje ir Pabaltyje, kuris priima pavienius lankytojus ir ekskursijas. Ūkio šeimininkai papasakoja apie alpakas: iš kur jos kilo, kaip atsirado Lietuvoje, kuo ypatingi šie gyvūnai, pristatoma alpakų vilna ir jos gaminiai, kurių galima čia pat įsigyti.
Agailių koplyčia
Pirmoji medinė koplyčia Agailių miško gilumoje buvo pastatyta dar baudžiavos laikais. Prie jos palaidoti 1863 metų sukilimo dalyviai. Manydami, kad ši vieta stebuklinga, žmonės ilgą laiką čia statė kryžius. 1939 metais pastatyta betoninė bažnytėlė su mediniu lentelių stogu, kuri buvo padegta Antrojo pasaulinio karo metais. Vėliau atstatyta, tačiau 1974 metais žaibo sudeginta antrąkart.
1990-aisiais bažnyčia atkurta: iškilo daugiau nei 13 metrų ilgio, 7 metrų pločio ir 14 metrų aukščio maldos namų pastatas.
Pėsčiųjų tiltas per Ventos upę
Pėsčiųjų tiltas sujungia L. Ivinskio aikštę ir Kuršėnų dvaro parką, juo galima patogiai pasiekti Kuršėnų kultūros centrą, mokyklą, bei parką, kuriame vyksta masiniai renginiai ir šventės.
Tiltas traukia ne tik originalia išvaizda, bet ir interaktyviais bei išmaniais sprendimais. Ventos upės dešiniojo kranto teritorijoje įrengti pėsčiųjų takai, vaikų žaidimų aikštelė, lauko treniruokliai, prieplauka, maudykla, lauko terasa bei sutvarkyta žalioji zona. Vienoje iš tilto aikštelių įrengta multifunkcinė stotelė, kurioje sumontuotas įrenginys saulės energiją verčiantis oru, energija, bendravimu ir saugumu.
Ginkūnų dvaro rūmai
Vladimiras Zubovas (1862-1933) ir Sofija Bilevičiūtė (1860-1932) susituokė 1884 metais ir apsigyveno Šiauliuose. Nuo 1890 metų įsikuria Ginkūnuose ir ima ūkininkauti. Pasistatė naujus rūmus, kuriuos, kaip sakė S. Zubovienė, pati suprojektavo. Ėmė steigti mokyklas.
Ginkūnų dvaro rūmai mūsų dienas pasiekė stipriai pasikeitę. Senieji rūmai rekonstruoti ir integruoti į naują pastatų kompleksą, tačiau autentiškus rūmų išorės architektūrinius elementus vis dar nesunku atsekti.
Ginkūnų dvaro rūmai buvo pastatyti 1904 m. Yra žinoma, kad Ginkūnų dvaras per Pirmąjį pasaulinį karą buvo stipriai nukentėjęs, minima, kad buvo nuniokoti ir išgrobstyti ir dvaro rūmai. Nėra duomenų, ar po karo suremontuoti rūmai kiek pasikeitė.
Paliesių dvaro sodybos fragmentai
Dvaro rūmų pastatas statytas 1903 m. Jis laikomas vienu iš nedaugelio ir vienu iš geriausių neogotikos stiliaus, tęsiančio vietinės plytų gotikos tradiciją, pavyzdžių.
Dvaro sodyba nepritaikyta turizmo poreikiams.
Buvęs Pavenčių cukraus fabrikas
Antras pagal dydį Lietuvos cukraus fabrikas buvo atidarytas 1935 m. spalio 08 d. Pavenčių cukraus fabrikas buvo pastatytas pagal kartoninį projektą simbolizuojantį modernią Lietuvos pramonės architektūrą. Fabriko vidų rengė čekoslovakų „Škoda“. Pavenčių cukraus fabriko pavadinimas nuolat keitėsi, nes įmonės akcijų paketų savininkai bėgant metams taip pat keitėsi. 2003 metais „Danisco Sugar” likvidavo bankrutavusį Pavenčių cukraus fabriką. Pavenčių cukraus fabrikas dabar tik istorija.
Pavenčių geležinkelio stotis
1926 m geležinkelio linijoje Amaliai (Kužiai) – Telšiai įrengta sustojimo vieta Paventa. Vėliau ji buvo pervardinta į Paventė, o nuo 1934 m. pavadinta Pavenčiais. Pavenčių geležinkelio stotyje 1941 metais prasidėjo lietuvių trėmimai į Sibirą. Šiandien Pavenčių geležinkelio stotis yra persikėlusi į naują, modernesnį, šiuolaikiškesnį pastatą (netoli senojo stoties pastato), kuris yra pritaikytas keleiviams, norintiems pasiekti vieną ar kitą Lietuvos kraštą.
Daugiau informacijos apie ką pamatyti Šiaulių rajone – www.siauliurajonas.lt/lankytinos-vietos/