Girnikų šventkalnis – viena vertingiausių ir lankomiausių Kurtuvėnų regioninio parko išskirtinių vertybių su populiariausia regioniniame parke apžvalgos aikštele. Tai aukščiausia kalva Šiaulių rajono teritorijoje (183,4 m), nuo kurios atsiveria Kurtuvėnų regioninio parko, Žemaitijos aukštumų, Šiaulių, Kuršėnų, Kurtuvėnų panorama.
Tai – aukščiausia kalva Šiaulių rajone (183,4 m). Nuo jos atsiveria Kurtuvėnų regioninio parko, Žemaitijos aukštumų, Šiaulių, Kuršėnų, Kurtuvėnų panorama. Padavimai mini čia buvus šventą vietą. Pasakojama apie kalne palaidotą milžinų motiną Kurtuovę, prasmegusią bažnyčią, apie akmenį kalno viršūnėje, ant kurio degusi šventoji ugnis. Kasmet rugsėjo 22-ąją, minint 1236 metais vykusį Saulės mūšį, ant Girnikų šventkalnio uždegama baltų vienybės ugnis. 1905 metais kalvos viršūnėje buvo pastatytas pirmasis paminklas, skirtas lietuviškosios spaudos draudimo panaikinimui paminėti. Šiauriniame kalvos šlaite yra Pirmojo pasaulinio karo karių kapinės.
Girnikų šventkalnis, padavimuose menamas kaip milžinų motinos Kurtuovės kapas. Menama ant kalno stovėjus akmenį, kur buvo kūrenta Šventoji Ugnis. Kalnas buvo trijų baltų genčių: žemaičių, kuršių ir žiemgalių jungtis. Kasmet rugsėjo 22-ąją, minint 1236 m. Saulės mūšį, ant Girnikų šventkalnio uždegama baltų vienybės ugnis. Tūkstančiai lankytojų užlipa ant kalno pasigerėti kraštovaizdžiu. Tačiau, kalno šlaitus gerokai apgadino motociklai ir keturračiai, kurių padarytas žaizdas pagilino tekančio vandens srautai. Kalnui senai reikėjo didesnės priežiūros ir tvarkymo darbų, pritaikymo lankymui ir renginiams.
