Neseniai baigti vieno iš gražiausių Kauno senamiesčio kultūros paveldo objektų – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios (arba dar kitaip vadinamos Vytauto Didžiojo bažnyčios) stogo tvarkybos darbai. Stogas buvo restauruotas, remontuotas, pašalinta avarijos grėsmė, įrengtos apsaugos techninės priemonės. Tai bene pati seniausia bažnyčia Kauno mieste, vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bažnyčia, turinti kryžiaus formos planą (su koplyčiomis iš šonų). Kultūros paminklu paskelbta 2002 m. (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 825).
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios stogo tvarkybos darbai finansuoti pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ĮV-98 patvirtintą Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimo 2020 m. programą. Darbus atliko UAB BRAMER.
Pasak istoriko Alberto Vijūko-Kojalavičiaus, bažnyčią 1400 m. pastatė Vytautas, tokiu būdu pareikšdamas padėką Dievui, leidusiam gyvam grįžti iš Vorsklos mūšio. Bažnyčia paskirta vienuoliams pranciškonams. Pranciškonai Lietuvoje žinomi nuo Mindaugo ir Gedimino laikų. Pirmą kartą dokumentuose bažnyčia minima 1439 m. Bokštas pastatytas vėliau, nei pati bažnyčia, tačiau apie 1600 m. jis jau stovėjo, nes dailininkas Tomašas Makovskis 1600 m. graviūroje bažnyčią vaizduoja su bokštu, kuris galbūt atsirado kaip orientyras Nemunu plaukiantiems laivams.
XVII a. švedų ir rusų kariuomenės bažnyčią buvo apiplėšę ir apgriovę. 1669 m, ji buvo atstatyta. 1812 m. prancūzų imperatorius Napoleonas Bonapartas iš Vytauto bažnyčios padarė ginklų sandėlį. Tačiau pralaimėję karą ir bėgdami per Lietuvą prancūzai bažnyčią padegė. 1831-1832 m. bažnyčia paversta Rusijos kariuomenės maisto sandėliu. 1850-1853 m. bažnyčia buvo pertvarkyra į stačiatikių cerkvę. Katalikams grąžinta 1919 m.
Su šiuo kultūros paveldo objektu siejasi daug žymių asmenybių. 1920 m. rugpjūčio 15 d. bažnyčią pašventino prelatas Adomas Dambrauskas-Jakštas. Nuo 1930-ųjų, Vytauto Didžiojo jubiliejinių metų vadinama Vytauto vardu. Entuziaztingai bažnyčios atnaujinimo darbų nuo 1920 m. ėmėsi čia kunigavęs Juozas Tumas-Vaižgantas. Jis įrengė didijį altorių, įsigijo dailės kūrinių. Kunigaujant Vaižgantui bažnyčia buvo labai populiari tarp Kauno inteligentijos. 1919-1934 m. bažnyčios įrengimui vadovavo dailininkai Paulius Galaunė, interjerą kūrė Petras Kalpokas ir Alfonsas Janulis. 1933 m. J. Tumas-Vaižgantas buvo palaidotas kairiojoje bažnyčios navoje. Kaip rašo Junona Almonaitienė ir Vytenis Almonaitis knygoje „Kauno senamiestis“ (2020), J. Tumo-Vaižganto kapavietė – vertingiausias memorialinis objektas šioje bažnyčioje. Tikėtina, kad J. Tumo-Vaižganto palaikai po kurio nors potvynio buvo iš čia iškelti, tačiau nežinoma kur.
1938 m. bažnyčioje įstatyti dailininko Vytauto Bičiūno vitražai. Smarkiai bažnyčia nukentėjo per Nemuno potvynį 1946 m. 1970 m. pradėta restauruoti. 1982 -1984 m. restauruoti žvaigždiniai skliautai, nuvalytas fasadų tinkas. Pagal architektės Stefanijos Čerškutės projektą, remiantis XVII a. T. Makovskio graviūra, buvo atstatyta 27,9 m aukščio bokšto smailė. 1991 m. bažnyčios viduje pastatyta Vytauto Didžiojo skulptūra (skulptorius Gediminas Jokūbonis). Ypač dideli šventovės tyrimo, restauravimo ir tvarkymo darbai atlikti 1979-1989 m., kai bažnyčios rektoriumi dirbo kunigas Liudvikas Čechavičius. Bažnyčios interjerą yra pertvarkęs ir 1989-1992 m. čia kunigavęs Ričardas Mikutavičius.
KPD informacija ir nuotraukos
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.