Užgavėnės yra tradicinė lietuviška žiemos išlydėjimo ir pavasario sutikimo šventė. Ji švenčiama septintąją savaitę prieš Velykas, antradienį. Užgavėnės yra viena seniausių ir svarbiausių tradicinių lietuviškų švenčių.
Užgavėnių tradicijos ir papročiai Lietuvoje
Užgavėnių šventė turi įvairių papročių ir tradicijų, kurių tikslas yra išvaryti žiemą ir pasitikti pavasarį. Vienas svarbiausių papročių yra persirengėlių eitynės. Persirengėliai, dažniausiai vilkintys gyvūnų (ožio, ožkos, gervės, arklio, meškos, vilko) ir mitinių būtybių (raganos, velnio, giltinės) kaukes, taip pat įsikūniję į kitų kultūrų, senovės žemdirbiams svetimų ir nelabai suprastų – čigonų ir žydų – atstovus, eina iš kiemo į kiemą, linksminasi, dainuoja ir šoka. Taip pat vyksta Lašininio ir Kanapinio kova, kuri simbolizuoja žiemos ir pavasario kovą. Galiausiai, šventės pabaigoje deginama Morė – žiemos personifikacija.
Štai keletas įdomių faktų apie Užgavėnes:
- Užgavėnės yra kilusios iš pagonybės laikų, tik vėliau susietos su krikščionybe. Etnografų manymu, anksčiau jos buvo švenčiamos pavasario lygiadienio dieną – kai diena nugali naktį ir prasideda astronominis pavasaris;
- Užgavėnių pavadinimas kilęs iš žodžio „gavėnia”, o pastarasis nuo žodžių „gavėti“ (silpti) bei „gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego);
- Užgavėnių metu ruošiami įvairūs patiekalai, kurie simbolizuoja žiemos išvarymą ir pavasario sutikimą. Pavyzdžiui, valgomi blynai, kurie simbolizuoja saulę, ir spurgos, kurios simbolizuoja žiemos pabaigą. Kiti tradiciniai Užgavėnių valgiai – šiupinys, šaltiena, ruošiami mėsos pagrindu, kurios per Užgavėnes reikia valgyti daug, nes po to prasidės 7 savaičių gavėnios laikotarpis, kai mėsos valgyti nebus galima;
- per Užgavėnes tradiciškai valgoma 7 – 12 kartų per dieną, kiekvienas į namus užėjęs svečias vaišinamas, o šis privaląs pargauti visų mėsiškų patiekalų. Tikėta, kad jeigu per Užgavėnes gerai pavalgysi, tai visus metus būsi stiprus ir sotus.
Užgavėnės yra svarbi lietuvių kultūros dalis, todėl jų šventimas – puiki proga prisiminti mūsų papročius, pavalgyti sočių tradicinių patiekalų, pasilinksminti ir susipažinti su senąja pagoniška kultūra.
Užgavėnių blynai
Šiais laikais, ypatingai miestuose, mes jau retai, kada persirengiame Užgavėnių kaukėmis, tačiau blynų kepimo ir valgymo tradicija tą dieną vis dar stipri: kepame juos vakarienei namuose, kepame juos vaikams į mokyklas ir darželius, patys nešamės į darbus ir vaišinamės su kolegomis.
Štai keletas pasiūlymų Užgavėnių blynų meniu:
Bulviniai blynai – vakarienei namuose, nes skanūs tik, kai valgomi karšti, ką tik iškepti.
Čirviniai blynai ir belgiški vafliai – vaikams į mokyklą ir darželį arba netgi sau į darbą, nes skanūs ir šalti, todėl gali būti iškepti iš vakaro.
Kepti varškėčiai arba blyneliai su varške – taip pat vaikams arba mums patiems į darbą, nes skanūs ir šilti, ir šalti, be to jiems nereikia specialių keptuvių, kaip vafliams.
Užgavėnės kitose šalyse
Užgavėnės yra švenčiamos daugelyje pasaulio šalių. Papročiai ir tradicijos skiriasi, priklausomai nuo šalies, tačiau persirengėlių eitynės arba karnavalas būdingi daugumai.
Italijoje vyksta vienas žymiausių pasaulyje – Venecijos karnavalas, kuris yra ypač spalvingas ir prabangus. Jame dalyvauja tūkstančiai žmonių, persirengusių įvairiais Viduramžių visuomenės sluoksnių atstovais ir teatro scenos personažais: Maro gydytojais, Kolombinomis, Arlekinais ir kitais. Jie įkūnijami, dėvint išskirtines kaukes ir ypatingai puošnius, stilizuotus Viduramžių kostiumus bei galvos apdangalus. Kaukės turi savo pavadinimus ir tam tikros formos kaukė priskiriama konkrečiam įkūnijamam personažui. Pati būdingiausia Venecijos karnavalo kaukė vadinama Bauta – balta, visą veidą dengianti, kaukė, dėvima su trikampe kepure ir juodu apsiaustu. Ji gali būti dėvima tiek vyrų, tiek moterų. Įdomu tai, kad kaukių dėvėjimo tradicija Venecijos karnavale istoriniuose šaltiniuose fiksuojama dar 13 amžiuje. Tuomet kaukės ir kostiumai žmonėms leido nuslėpti savo tapatybę ir laisvai linksmintis bei švęsti visiems kartu, nepaisant socialinių skirtumų, kurie Viduramžių visuomenėje buvo labai stiprūs.
Brazilijoje Užgavėnių karnavalai vyksta įvairiuose miestuose, tačiau didžiausias ir žymiausias – Rio de Žaneire, kur keliolika garsiausių šalies sambos mokyklų, dalyvauja spalvingame parade su specialiai šiai šventei sukurtomis įspūdingomis teminėmis platformomis, kostiumais, choreografija. Specialiai įrengtame sambodrome tūkstančiai parado dalyvių – šokėjų, dainininkų, būgnininkų sukuria nepakartojamą, ryškų, spalvingą, gyvybingą reginį, kurio pabaigoje išrenkama įspūdingiausiai pasiruošusi sambos mokykla. Be parado sambodrome, miesto gatvėse vyksta dar keli šimtai mažesnių karnavalų. Įdomu tai, kad Rio de Žaneiro karnavalas oficialiai trunka 5 dienas, tačiau neoficialiai vakarėliai ir persirengėlių pasirodymai visame mieste dažniausiai pradedami anksčiau ir Rio de Žaneiro Užgavėnių šventimas išsitęsia iki kelių savaičių.
Karibai yra dar viena vieta, kur Užgavėnės švenčiamos ypač spalvingai. Karnavalai vyksta Trinidade ir Tobage, Jamaikoje, Bahamose ir kitose salose. Karibų karnavalai yra garsūs savo ritminga muzika, šokiais ir spalvomis.
Vokietijoje įvairūs miestai organizuoja Užgavėnių karnavalus ir paradus, bet vienas didžiausių ir garsiausių vyksta Kelno mieste. Tradiciškai persirengėliai puošiasi iš medžio išskobtomis raganų, velnių, gyvūnų ir mitinių būtybių kaukėmis, vyksta eitynės. Panašios Užgavėnių tradicijos puoselėjamos ir Austrijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge.
Ispanijoje išskirtiniausi Užgavėnių karnavalai vyksta Kadiso bei Sitgeso miestuose ir Tenerifės saloje. Sitgeso ir Kadiso miestai karnavalo metu tampa vienu dideliu vakarėliu, kurio gatvėse linksminasi, dainuoja, šoka, dalyvauja eitynėse ir kituose gausiuose renginiuose ekstravagantiškais kostiumais persirengę miestiečiai ir turistai. Tenerifės Santa Kruzo karnavalas savo pompastika, spalvomis ir stilistika laikomas artimu Rio de Žaneiro ir šėlsmas salos sostinės gatvėse vyksta net dvi savaites. Tenerifės Santa Kruzo karnavalą siekiama įtraukti UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Na, o Jungtinėje Karalystėje Užgavėnių antradienis taip ir vadinamas „Blynų diena“ (Pancake Day arba Pancake Tuesday). Tad ir pagrindinės šventimo tradicijos sukasi apie šį patiekalą: valgymas, žaidimai ir net lenktynės.
Čia paminėti tik keli pavyzdžiai, tačiau Užgavėnės švenčiamos daugelyje pasaulio šalių, tarp jų JAV (žymiausias Naujojo Orleano karnavalas), Prancūzijoje, Lenkijoje, Kanadoje, Belgijoje ir kitose, ir yra puiki proga pasilinksminti bei susipažinti su tradicine, iš pačių tautos gelmių kylančia, kultūra.