Ūlos akis – verdenė (virduklis, versmė, šaltinis), esanti Ūlos upės kairiojo kranto terasoje, Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijoje netoli Mančiagirės. 2000 m. versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu.
Nuo senų laikų lietuviai ypatingą galią teikė šaltinio vandeniui. Aplinkinių kaimų gyventojai vandenį iš “Ūlos akies” vartojo gėrimui ir gydymuisi. Senesni gyventojai tikėjo, kad šio šaltinio vanduo gali pagelbėti nuo įvairių ligų, jei prie šaltinio bus einama vos tik saulei nusileidus.
Vietiniai kalba apie Ūlos akį
Apie „Ūlos akį“ Juzė Pigagienė (g. 1912) iš Žiūrų pasakojo taip: „Būgtai akis buvo dzidelė, kap ažarukas ir ty inpuolė jaucis. O išplaukė tas jaucis nat Daugų ažaran. Nuog to ir traukės, traukės, kol liko cik tokia akelė…“