Salantų regioninis parkas yra saugoma teritorija, įsteigta 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Minijos, Salanto, Erlos senslėnių ir jų apylinkių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parkas yra išsidėstęs Lietuvos šiaurės vakaruose, šiaurinėje Vakarų Žemaičių plynaukštės dalyje, Kretingos (7761 ha), Skuodo (5045 ha), Plungės (296 ha) rajonų savivaldybių teritorijose (Klaipėdos ir Telšių apskrityse) ir užima 13 265 hektarų plotą.
Žemės ūkio naudmenos sudaro 67 % parko teritorijos. Miškai užima 25,1 %, vandens telkiniai – beveik 1,3 %, gyvenvietės – 6,5 % regioninio parko ploto.
Kultūros paveldo objektų gausa ir įvairovė, sraunios upės, unikalūs riedulynai, saviti tvarkingi miesteliai – visa tai suteikia Salantų regioniniam parkui nepakartojamo žavesio ir išskirtinumo. Prieš 26 tūkst. metų slinkęs paskutinis ledynas suformavo Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei natūralius riedulynus. Upių slėnius supančiose kalvose, kaip palankiausiose gyventi vietose, yra įsikūręs Salantų miestas bei Mosėdžio, Igarių, Šatraminių, Šaučikų, Palšių, Juodupėnų, Erlėnų, Laivių, Pesčių, Kalnalio, Skaudalių, Nasrėnų, Kūlupėnų, Kartenos gyvenvietės.
Lietuvos Šveicarija
Dauginčių atodanga – Šilpelkės pažintinis takas įrengtas Minijos vingyje esančiame Šilpelkės miške. Pilale, Mėnulio kalnu vadinamo piliakalnio papėde, palei XVI–XVII amžiuje supiltą gruntinį pylimą, takas kyla aukštumos šlaitu ir veda iki vienos didžiausių Minijos pakrančių atodangų, kurios plotis siekia 44 m, o aukštis – iki 22 m. Nuo jos atsiveria nuostabi upės vingio ir senslėnio panorama. Karteniškiai šią vietovę vadina Lietuvos Šveicarija. Šalia atodangos auga vienas šiauriausiai nutolusių Lietuvos skroblynų.
Legendomis apipintas Imbarės piliakalnis
Imbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete įrengtas I tūkst. pr. Kr. 2 pusėje ir gyvavo iki XIII a. vidurio. Viena legenda byloja, kad pilies valdovo dukra pamilo ir išlaisvino bokšte įkalintą kryžiuotį. Jos motina mergelę užkeikė (sen. žem. inbarė). Merginos gelbėtoju galėjo tapti tik meilę prisieksiantis smuikininkas. Toks jaunuolis atsirado, tačiau jam nusibodo groti vien tik išrinktajai. Vos jis užgrojo praeiviams, pilis prasmego, o kalne liko žiojėti vien tik gili duobė. Nuo to laiko žmonės piliavietę ir apylinkę ėmė vadinti Imbare. Nuo Imbarės piliakalnio iki pat Klanalio kaimo įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, kurio ilgis apie 2 km.
Kartenos piliakalnis, pažintinis takas
Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, stūkso priešais Kartenos miestelį, priešingame Minijos upės krante. Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas: kaip ant delno – Kartenos miestelis, Minijos vingis ir slėniai. Datuojamas VIII–XIII a. Ant jo stovėjusi medinė pilis buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras. Legenda mena, kad ant kalno stovėjusi žemaičių karaliaus pilis. Sykį ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Nuo pilies kuorų stebėdamas slėnyje įsiplieskusį mūšį žemaičių vadas sušukęs pavaldiniams: „Veizėkiet, karė tenā!“ („Žiūrėkite, karas tenai!“). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.
Salantų regioninio parko iniciatyva 2012 m. ES struktūrinių fondų lėšomis piliakalnis ir jo aplinka sutvarkyti ir pritaikyti lankyti. Piliakalnį, Laumės kūlį ir Lurdą jungia žiediniu maršrutu nutiesti apžvalgos takai, kurių bendras ilgis – 2,8 kilometro. Romantiškas pasivaikščiojimas gamtoje, tai viskas, ko reikia, kad visiškai atitrūktumėme nuo kasdienybės ir gerai pailsėtumėme.
Valstybinių miškų urėdija primena svarbiausias taisykles kurių turite laikytis gamtoje:
1. Poilsį gamtoje planuokite tik su artimiausiais šeimos nariais, gyvenančiais kartu.
2. Nesirinkite visiems puikiai žinomų miško takų, kuriuose, tikėtina, sutiksite ir kitų lankytojų. Tyrinėkite ir atraskite dar nelankytas vietas.
3. Miške leiskite ir šiokiadienių rytus bei popietes – tuo metu juose mažiau žmonių.
4. Jeigu automobilių stovėjimo aikštelėje yra daug – nusukite kitu keliu ir raskite kitą vietą, kur lankytojų mažiau. Primename – automobilius miške galima statyti tik tam skirtose vietose.
5. Vaikščiodami miško takais laikykitės saugaus atstumo su kitais lankytojais.
6. Pažintiniuose ir poilsio objektuose venkite liesti turėklus ar kitus paviršius.
7. Saugokitės erkių. Nepamirškite naudoti ir su savimi turėti vabzdžius atbaidančių repelentų.
8. Nepalikite šiukšlių, laužus kurkite tik tam skirtose vietose. Išeidami užgesinkite ir nepalikite rusenančios ugnies.
9. Grįžę iš miško kruopščiai nusiplaukite rankas.
#būksaugusmiške