Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba informuoja, kad nacionalinių ir regioninių parkų pažintinius bei mokomuosius takus vis gausiau lanko keliautojai. Tai fiksuoja ir specialūs lankytojų srautų skaičiuotuvai, įrengti saugomų teritorijų gamtiniuose takuose.
Vienas labiausiai lankomų praėjusiais metais tapo Litorinos pažintinis takas. Jo fragmente prie gamtos paminklo „Olando kepurės“ pernai užfiksuota 417 tūkstančių lankytojų. Daugiausia apsilankė liepos mėnesį – 83123 lankytojai, o mažiausiai gruodį – 10901 lankytojas. Elektroninis skaičiuotuvas fiksavo tiek keliavusius pėsčiomis (83 proc.), tiek dviračiu (17 proc.).
Pajūrio regioniniame parke esantis Litorinos pažintinis takas driekiasi palei Baltijos jūra. Čia prieš tūkstančius metų tyvuliavo Litorinos jūra, vėliau nuslūgusi ir gavusi kitą pavadinimą – Baltijos. Ne tik šiandien žmonės mėgsta pasivaikščioti Litorinos taku iki skardžio „Olando kepurės“, čia XIX amžiuje mėgdavo pasivaikščioti karalienė Luizė.
Anksčiau įvardintas kaip populiariausias Lietuvoje pažintinis takas – Arlaviškių kadagių slėnio takas, esantis Kauno marių regioniniame parke, pernai sulaukė apie 51 tūkstantį lankytojų. Ši vieta yra svarbi Europos mastu kaip dalis Natura 2000 saugomų teritorijų tinklo, kurioje išskirtos kadagyno, šaltinių su besiformuojančiais tufais, stepinių pievų buveinės.
Šeirės taką Žemaitijos nacionaliniame parke praėjusiais metais aplankė šiek tiek daugiau kaip 40 tūkstančių lankytojų. Keliaujant šiuo gamtos taku, galima pamatyti būdingą šiam kraštui reljefą – Šeirės mišką, Gaudupio pelkę, Piktežerį, Platelių ežerą, įprastas ir retas augalų, grybų bei gyvūnų rūšis, o įrengta infrastruktūra padeda pažinti aplinką per regėjimą ir uoslę, klausą ir lietimą.
Šeirės pažintinis takas – Žemaitijos nacionalinio parko flagmanas
Populiariausiu Aukštaitijos nacionaliniame parke Palūšės pėsčiųjų-dviračių taku pernai keliavo daugiau kaip 21 000 lankytojų. Takas dar vadinamas Meironių arba botanikos taku. Prie Lūšių ežero naujai pritaikytame lankymui 3,5 km ilgio take galima susipažinti su Aukštaitijos nacionalinio parko gamtinėmis vertybėmis, saugomais augalais. Čia galima suskaičiuoti daugiau kaip 100 įvairių augalų rūšių, iš kurių 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Augalus pažinti galima tik šiltuoju metų laiku, tačiau grožėtis tapybiškais miško ir ežerų vaizdais – galima ir žiemą.
Labanoro regioniniame parke esančiame Ščiūrio rago pažintiniame take skaičiuotuvas pernai suskaičiavo 12 000 lankytojų. Ščiūrio ragas yra gana atokioje vietoje, tarp dviejų nuostabių ežerų. Jame ne taip seniai įrengtas vingiuotas 8 km pažintinis takas – tikras rojus, mėgstantiems pasivaikščioti natūralioje gamtoje. Čia rasite gamtos paveldo objektą – dvikamienę pušį, pamatysite unikalius Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerus, kurie susitinka pusiasalio gale. Pažintinio tako stendai įdomūs bet kokio amžiaus lankytojams.
Ščiūro ragas – naujas pažintinis takas Labanoro regioniniame parke
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia saugomų teritorijų pažintiniais gamtos takais keliauti ir žiemą, nes šaltuoju metų laiku gamta dovanoja ne mažiau grožio ir įspūdžių.
Primename, kad parko lankytojai gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo įsigydami savanoriškus lankytojų bilietus, kurie kainuoja nedaug, tačiau bet kokia parama labai reikalinga nacionalinių ir regioninių parkų infrastuktūrai atnaujinti.