Ramus pasivaikščiojimas Palangos miesto žymiausioje J. Basanavičiaus gatvėje, krentant rudeniniams lapams, nuteikia itin svajingai. Tačiau tuo pačiu kviečiame įdėmiau apsižvalgyti aplink ir pamatyti istorinę šios gatvės pusę. Palangoje yra beveik 30 istorinių vilų, o žymiojoje Palangos promenadoje (J. Basanavičiaus gatvėje) jų suskaičiuosite net dešimt. Ar tikrai jas visas pastebėjote ir žinote? Tad pristatome trumpą apžvalgą apie Palangos miesto J. Basanavičiaus g. vilas.
- VILA „VILIJA“ (J. Basanavičiaus g. 20, Palanga)
Vila statyta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Manoma, kad šį pastatą statė grafų Tiškevičių šeima. Medinė dvišlaičiu skardiniu, anksčiau malksnomis dengtu stogu vila „Vilija“ atspindi liaudiškosios architektūros tradicijas. 1950–1951 m. prasidėjo vilos rekonstrukcijos: pakeistas patalpų išplanavimas, įrengti atskiri kambariai poilsiautojams. Vila vėliau taip pat keletą kartų rekonstruota: 1970 m. padidintas pirmasis aukštas, 1972 m. rekonstruota pastogė, vietoj vieno kambario įrengti trys bei iškirsti du langai, 1976 m. pristatytas priestatas. 1997 m. pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
- VILA „VAIDILUTĖ“ (J. Basanavičiaus g. 21, Palanga)
Po Pirmojo pasaulinio karo sklypą iš grafų Tiškevičių seseriai Bronislavai Knabikaitei-Zabulionienei nupirko kunigas Liudvikas Kasperavičius. Sklype stovėjo vila „Dievaitis“, vila „Vaidilutė“ (pastatyta 1936 m.), kuri dėl mažumo dar vadinta „Liliputu“, ir vienas ūkinis pastatas. „Vaidilutę“ galima laikyti vienu iš mažiausių tarpukario poilsio paskirties statinių Palangoje, priskirtinų vilų kategorijai. Šiuo metu pastate įsikūręs Tremties ir rezistencijos muziejus. Jame galima rasti informacijos ir apžiūrėti ekspoziciją apie tragišką itin svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį. Muziejuje gyvai pasakojama apie sunkų, bet atkaklų siekį bet kokia kaina iškovoti nepriklausomos Lietuvos valstybės vardą ir vidumi visad išlikti lietuviu. 2014 m. pastatui suteiktas vietinės reikšmės nekilnojamosios kultūros vertybės statusas.
- VILA „PAJAUTA“ (J. Basanavičiaus g. 22, Palanga)
Vila „Pajauta“ statyta XIX a. pabaigoje ir architektūriniu sprendimu artima šalia esančiam fachverkinių vilų kompleksui (J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32, 34). Vila yra taip pat fachverkinės konstrukcijos, išsiskiria architektūros formomis bei klasikinio pobūdžio dekoro elementais. Kadangi turima duomenų, jog kiti J. Basanavičiaus gatvėje esantys fachverkiniai pastatai priklausė S. Tiškevičienei ir jos giminei, manoma, kad ir ši vila galėjo priklausyti grafams Tiškevičiams. 1993 m. pastatas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Šiuo metu pastate veikia maitinimo paslaugas teikianti įmonė.
- VILA „ALDONA“ (J. Basanavičiaus g. 24a, Palanga)
Tai viena gražiausių J. Basanavičiaus g. vilų Palangoje, kuri priklausė grafų Tiškevičių šeimai. Yra duomenų, jog ši vila buvusi jų centriniai rūmai – „palocius“.
XIX a. antrosios pusės vilos buvo pritaikomos vasaros poilsiui. Vila „Aldona“, dekoruota mediniais pjaustiniais, buvo vieno aukšto su erdviomis atviromis altanomis ir turėjo kelias mansardas. Didžioji dalis tuo laikmečiu Palangoje statomų vilų turėjo nedidelius skverelius su šalia esančiais pasivaikščiojimo takais, tačiau ši vila išsiskyrė puikiai suplanuotu plačiu privažiavimu. XIX a. pabaigoje vila buvo žinoma „Olgos“ vardu, vėliau pervadinta į vila „Aldona“. Šis naujasis pavadinimas apipintas legendomis dėl poeto Adomo Mickevičiaus poemos „Konradas Valenrodas“. Manoma, jog Aldonos personažas poemoje galėjo gimti, Adomui Mickevičiui vasarojant dar tik besikuriančiame Palangos kurorte.
Vila „Aldona“ yra saugoma valstybės kaip kultūros vertybė ir nuo 1997 m. įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Didžiausia vilos vertė – išskirtinė architektūra, saugoma ir planinė erdvinė struktūra. 2017 m. viloje duris atvėrė unikalus pramogų kompleksas – iliuzijų namas „Eureka“. Iliuzijų name lankytojai turi ne tik galimybę tapti iliuzijos dalimi, pamatyti bei parodyti save kitiems nestandartinėje aplinkoje ir situacijose, bet ir gauti žinių apie mus supantį pasaulį. Čia gausu pagal specialų užsakymą užsienyje pagamintų eksponatų, verčiančių lankytojus suabejoti savo pojūčiais. Taip pat yra ir išskirtinių Lietuvos menininkų darbų, kurie parodo realybę kitaip.
- FACHVERKINIŲ VILŲ KOMPLEKSAS (J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32, 34, Palanga)
Vilų kompleksui būdingi šveicariško stiliaus elementai, kurie persipynę su Prūsijos fachverkinės statybos tradicijomis. Kompleksas vertinamas kaip vienas seniausių Palangoje, ir mena laikus, kai grafų Tiškevičių šeimos kvietimu į Palangą atvykdavo aristokratijos atstovai – grafų draugai bei giminės. Fachverkinių vilų kompleksas susideda iš penkių statinių, išsidėsčiusių vakarinėje teritorijos dalyje tarp Ronžės upės ir J. Basanavičiaus g. Didžiausia ir seniausia komplekso vila yra J. Basanavičiaus g. 28. XIX a. pabaigoje ją statė grafas A. Tiškevičius, po to pardavė savo motinai S. Tiškevičienei. Kiek vėliau keitėsi vilos savininkai: 1929 m. – M. Bučmienė, 1934 m. savininku tapo M. Bučmienės brolis kunigas J. Maksvičius. 1940 m. vila buvo nacionalizuota, o 1945–1975 m. įrengti gyvenamieji butai. Vila – horizontalaus tūrio, stačiakampio plano ir yra vieno aukšto su mansarda. 2002 m. pastatas rekonstruotas, pakeistas vidaus išplanavimas, o kiemo pusėje įrengta atvira veranda ir terasa.
Kitos trys mažesnės, tos pačios fachverkinės architektūros vilos yra šiaurės vakariniame kampe (J. Basanavičiaus g. 30, 32 ir 34). Taisyklingo aštuoniakampio formos vienos patalpos paviljonas yra į rytus nuo mažųjų vilų (J. Basanavičiaus g. 26). XX a. pradžioje vilas statė grafų Tiškevičių šeimos nariai. Pastatuose veikia maitinimo paslaugas teikiančios įmonės. 1997 m. fachverkinių vilų kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
- VILA „JŪROS AKIS“ (J. Basanavičiaus g. 33, Palanga)
Vila „Jūros akis“ – 1897–1910 m. kurortinės architektūros šedevras, priklausęs S. Tiškevičienei. Šveicariško stiliaus vilos kompozicija asimetriška, visi fasadai skirtingi, pastato planas pritaikytas teikti apgyvendinimo paslaugas. Po rekonstrukcijos pirmame aukšte įrengta 52 vietų kavinė ir treji, senoviškais prabangiais baldais apstatyti, apartamentai antrame aukšte. Kiekvienas kambarys turi savo vardą: pirmasis vadinamas „Jūros akimi“, antrasis – „Grafo“ vardu, o trečiasis svečiams pristatomas kaip „Meilužė“ – anot legendos, čia gyvenusi grafo Tiškevičiaus meilužė. Vilų kompleksui būdingi šveicariško stiliaus elementai, kurie persipynę su Prūsijos fachverkinės statybos tradicijomis. Kompleksas vertinamas kaip vienas seniausių Palangoje, ir mena laikus, kai grafų Tiškevičių šeimos kvietimu į Palangą atvykdavo aristokratijos atstovai – grafų draugai bei giminės. Fachverkinių vilų kompleksas susideda iš penkių statinių, išsidėsčiusių vakarinėje teritorijos dalyje tarp Ronžės upės ir J. Basanavičiaus g.
Didžiausia ir seniausia komplekso vila yra J. Basanavičiaus g. 28. XIX a. pabaigoje ją statė grafas A. Tiškevičius, po to pardavė savo motinai S. Tiškevičienei. Kiek vėliau keitėsi vilos savininkai: 1929 m. – M. Bučmienė, 1934 m. savininku tapo M. Bučmienės brolis kunigas J. Maksvičius. 1940 m. vila buvo nacionalizuota, o 1945–1975 m. įrengti gyvenamieji butai. Vila – horizontalaus tūrio, stačiakampio plano ir yra vieno aukšto su mansarda. 2002 m. pastatas rekonstruotas, pakeistas vidaus išplanavimas, o kiemo pusėje įrengta atvira veranda ir terasa. Kitos trys mažesnės, tos pačios fachverkinės architektūros vilos yra šiaurės vakariniame kampe (J. Basanavičiaus g. 30, 32 ir 34). Taisyklingo aštuoniakampio formos vienos patalpos paviljonas yra į rytus nuo mažųjų vilų (J. Basanavičiaus g. 26). XX a. pradžioje vilas statė grafų Tiškevičių šeimos nariai.
- VILA (J. Basanavičiaus g. 35, Palanga)
Vila, manoma, statyta XX a. 4 dešimtmetyje. Jai būdingi šveicariško stiliaus bruožai, kurie ryškiausiai atsiskleidžia per stilizuotą šoninio fasado mansardinio aukšto apkalimą. Tarpukariu sklypas, kuriame stovi pastatas, pakeitė kelis savininkus, o sovietmečiu nacionalizuota vila tapo „Jūratės“ poilsio komplekso korpusu. 2014 m. pastatas paskelbtas vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamo kultūros paveldo objektu. Dabar pastate yra teikiamos apgyvendinimo paslaugos.
- VILA „GINTARAS“ (J. Basanavičiaus g. 37, Palanga)
1934 m. duomenimis, 14,68 arų žemės sklypą įsigijo advokatas Pranas Viktoras Raulinaitis. Manoma, kad jis žemę nupirko iš grafų Tiškevičių. XX a. 4 dešimtmetyje P. V. Raulinaitis pastatė dviejų aukštų su mansarda vilą „Gintaras“. Pastatas atspindini XX a. pradžios medinių kurorto vilų stilistiką. Sovietmečiu vila nacionalizuota, o XX a. antrojoje pusėje įkurti poilsio namai. 2014 m. pastatui suteiktas vietinės reikšmės nekilnojamosios kultūros vertybės statusas. Registre nurodoma, jog viena reikšmingiausių objekto vertybių – fasadų architektūrinis sprendimas. Pirminė ir istoriškai susiklosčiusi pastato paskirtis – gyvenamoji, poilsinė. Vasaros sezono metu pastate veikia kavinė.
- ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS NAMAS (J. Basanavičiaus g. 42, Palanga)
Kaip ir daugelio XIX–XX a. sandūros pastatų Palangoje, atsiradimas sietinas su Palangos savininkais grafais Tiškevičiais. Nuo XX a. penktojo dešimtmečio pabaigos čia iki pat mirties vasaras leisdavo lietuvių dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966).
Dailininkas yra sukūręs apie 2 tūkst. įvairių technikų, žanrų, temų kūrinių, o jo kūrybos ašis – peizažinė tapyba, kuriai būdingas romantiškas, lyriškas gamtovaizdžio perteikimas, realistinė vaizdo traktuotė, siekis idealizuoti, pabrėžti gimtojo krašto gamtos grožį. Nemažą A. Žmuidzinavičiaus kūrybos dalį sudaro Lietuvos pajūrio peizažai. Didžioji dailininko darbų dalis gimė būtent šioje medinėje viloje. Įdomu tai, kad mansardą ir dirbtuvę pagal savo poreikius suprojektavo pats A. Žmuidzinavičius. 1993 m. pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
- VILA „JŪRAPILIS“ („KOMODA“)
Viena reikšmingiausių ir gražiausių Palangoje grafų Tiškevičių giminės palikimo dalis – vila „Jūrapilis“ arba „Komoda“. Pastatyti dviejų aukštų itališko neorenesanso stiliaus vilą su terasa ant stogo apie 1895 m. užsakė grafas Feliksas Tiškevičius. Vila buvo skirta F. Tiškevičiaus broliui Aleksandrui Tiškevičiui ir jo šeimai. Manoma, jog vilą suprojektavo Lenkijoje gyvenęs italų kilmės architektas Leonardas Markonis. Analogiška vila, kurią projektavo L. Markonis, yra Monake, taip pat panašios stilistikos vilų yra Lenkijoje. Architektas buvo pažįstamas su grafais Tiškevičiais – Trakų Vokėje suprojektavo dvarą. Pirmojo Pasaulinio karo metu pastatas buvo apšaudytas ir smarkiai nukentėjo. XX a. 3–4 dešimtmečiais rekonstruotas. Mūrinė dviaukštė vila su mansarda tarpukariu priklausė studentų-ateitininkų organizacijai.
2009 m. pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Šiuo metu vila kyla naujam gyvenimui, joje įsikurė apgyvendinimo paslaugas teikianti įmonė ir restoranas su terasa ant stogo.
Daugiau informacijos apie Palangos miesto lankytinus objektus ir renginius rasite Palangos turizmo informacijos centre (Vytauto g. 94) arba apsilankę interneto svetainėje www.visit-palanga.lt.