Vidutinio dydžio naktiniai plėšrieji paukščiai, turintys kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis ir stiprias kojas su aštriais nagais grobiui pačiupti ir laikyti. Apdaras ištisus metus vienodas. Pelėdos skraido labai tyliai, nes turi purias, minkštas plunksnas. Kartais ant galvos būna 2 kuokštai plunksnų – auselės. Galvą liemens atžvilgiu pasuka 270º kampu.
Snapas pelėdų trumpas, kablio formos. Kojų nagai dideli, aštrūs ir riesti. Išorinis pirštas, skirtingai nuo vanagų, atsilenkęs atgal. Daugumos rūšių pastaibis ir net pirštai plunksnėti. Turi labai jautrią klausą. Paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą, didžiąją Grenlandijos dalį ir kai kurias nuo žemynų nutolusias salas. Minta peliniais graužikais, taip pat vabzdžiais, rečiau paukščiais, kelios rūšys specializuojasi medžioti žuvis. Grobį ryja nesusmulkintą. Nesuvirškintos liekanos pašalinamos pro žiotis kaip išvamos. Naktiniai gyvūnai, aktyvūs naktį ir sutemose. Dauguma pelėdinių gyvena sėsliai, kartais klajoja ar net keliauja. Mėgstamiausi biotopai – miškai, rečiau atviri plotai. Lizdą įsirengia uoksuose, ant medžių šakų, palėpėse ar net ant žemės. Deda 3-5 kiaušinius. Patelė peri 25-35 dienas. Jaunikliai paukščiukiniai, lizde išbūna 3-6 savaites. Suaugę šeriasi vieną kartą.
Lietuvoje gyvena 12 rūšių pelėdų. Birštono krašte ir Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje dažniausiai sutinkamos 4 –ių rūšių pelėdos.
Žvirblinė pelėda – Lietuvoje labai reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Sveria apie 70 gramų, mažiausia iš Lietuvoje sutinkamų pelėdų. Nugarinė pusė rusvai pilka. Ant galvos yra mažesni, o ant nugaros didesni balti taškeliai. Uodega su 5-6 šviesioms skersinėmis juostomis. Skruostų diskas neryškus, baltas su keliais tamsiais ratais. Kūno apatinė pusė šviesi su retais, neryškiai pilkais dryželiais. Kojos plunksnotos, pirštai apaugę šereliais. Snapas geltonas, nagai juodi. Žvirblinė pelėda – sėsliai gyvenantis paukštis. Lietuvoje dažniau sutinkamas senuose spygliuočių miškuose. Iš tiesų žvirblinės pelėdos paplitimo arealas apima visą Eurazijos žemyną. Ši rūšis dažniau sutinkama atšiauresnio klimato zonoje – nuo Skandinavijos iki Rytų Sibiro bei Sachalino. Žymiai mažesni paplitimo ploteliai yra Vidurio ir Rytų bei Pietinėje Europoje. Gyvena taigoje – borealinėje spygliuočių miškų zonoje.
Lututė – pelėdinių (Strigidae) šeimos paukštis. Paplitusi šiaurės pusrutulyje, daugiausia taigos juostoje.
Nugarinė pusė ruda, tik ant galvos apvalūs balti taškeliai, pečių plunksnos baltai dėmėtos. Pilvo pusė šviesios spalvos, su neryškiomis rusvomis dėmelėmis. Skruostų diskas beveik apvalus, baltas, prie akių juosvas. Kojos iki nagų apaugusios baltomis plunksnomis. Snapas gelsvas, nagai juodi.
Lututė gyvena spygliuočių, rečiau mišriuose miškuose. Aktyvi būna nakties metu, o dieną slepiasi tarp medžių šakų. Lizdą krauna uoksuose, kartais inkiluose. Lututė neretai užima genių uoksus. Dėtis – 5-6 balti kiaušiniai.
Paukštis minta mažais peliniais graužikais bei mažais paukščiais.
Lietuvoje lututė reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Kartais lieka žiemoti.
Naminė pelėda – tikrųjų pelėdų (Strigidae) šeimos naktinis plėšrus paukštis. Kūno ilgis 37–46 cm, atstumas tarp išskleistų sparnų 81–105 cm, svoris 385-800 g (patinėlių apie 500 g, patelių apie 600 g). Kūno spalva gana įvairuoja, viršutinė pusė išmarginta išilginėmis ir skersinėmis dėmėmis, apačia balsva, išmarginta išilginėmis juosvomis dėmėmis su skersinėmis atšakomis. Kojos plunksnuotos iki nagų. Snapas gelsvas. Nagai juodi. Tai sutemų paukštis ir aktyviausias prietemoje ir naktį, bet, kai reikia maitinti augančius jauniklius, medžiojančius kartais galima pamatyti ir dieną. Dažniausiai minta smulkiais žinduoliais, kaip kad žiurkėmis, pelėmis, pelėnais, kurmiais ir kitais smulkiais žinduoliais, nedidesniais kaip triušių jaunikliai. Pasigauna ir smulkius ar nedidelius paukščius. Rankioja sliekus ir kitas kirmėles, vabalus. Lizdą įsirengia seno medžio drevėje, genių iškaltuose uoksuose ar kiaurymėje, bei pasinaudoja apleistais šarkų lizdais, pastatų plyšiuose bei iškeltais inkilais. Lietuvoje į būsimas perėjimo vietas jos sugrįžta sausio gale – vasario pradžioje. Paprastai deda du ar tris (48 x 39 mm dydžio) blizgius baltus kiaušinius, kuriuos peri tik patelė apie trisdešimt dienų. Jaunikliai dar neišmokę skraidyti palieka lizdą ir slapstosi tarp medžių šakų. Paprastai išgyvena iki penkerių metų, nors yra patvirtintų duomenų apie gamtoje išgyvenusias virš aštuoniolikos metų bei virš 27 metų prijaukinto ir auginto paukščio pas žmones. Gamtoje šios pelėdos nukenčia nuo didžiųjų apuokų, kilniųjų erelių, vištvanagių, paprastųjų suopių. Jų lizdus plėšia miškinės kiaunės. Naminės pelėdos bebaimiai paukščiai, jos visada gina savo lizdą ar jauniklius. Kartais nuo jų sunku apsiginti, kadangi jos skrenda tyliai ir taip puola netikėtai aštriais nagais priešininkui už galvos. Prie lizdo besiartinančius puola tiek žmones, tiek kates, šunis net jų neišprovokavus.
Mažasis apuokas yra mažesnis už naminę pelėdą, skiriasi ilgomis „auselėmis“, oranžiškomis akimis. Patino ir patelės kūno viršutinė pusė gelsvai ruda su išilginėmis dėmėmis bei taškeliais ir skersiniais dryželiais. Skruostai pilkai gelsvi. Viršugalvyje pora ilgų „auselių“. Apatinė kūno pusė šviesesnė, su didelėmis išilginėmis dėmėmis bei retais skersiniais dryžiais. Plunksnuotos kojos šviesiai gelsvos. Snapas ir nagai juodi, rainelė oranžiška. Svoris apie 290-310 gramų. Jauniklių plunksninis apdaras panašus į suaugusiųjų. Pūkinis apdaras trumpas, minkštas, baltos spalvos. Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Botnijos įlanką, Baltosios jūros pakrantę, Obės vidurupį, Jenisejaus aukštupį, Lenos vidurupį, Amūro baseiną, pietuose – Mongoliją, Altajų, Pamyro vakarinę dalį, Užkaukazę, Mažąją Aziją, Viduržemio jūros pakrantę. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje, daugelyje salų.Lietuvoje aptinkamas ištisus metus. Gyvena spygliuočių miškuose, parkuose ir soduose. Naktinis paukštis. Lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais. Užima varnų ir šarkų lizdus. Dėtyje paprastai būna 3–8 kiaušiniai, kurie sveria po 28 gramus. Peri tik patelė apie 28 dienas. Žuvus pirmajai dėčiai, dedama antra. Tik išsiritęs jauniklis sveria apie 20 gramų. Monogamai, poros nepastovios. Minta peliniais graužikais, rečiau – kitais paukščiais, varliagyviais ir bestuburiais.
Nemuno kilpų regioninio parko direkcija organizavo moksleivių kūrybinįų darbų konkursą, skirtą pelėdoms. Moksleiviams reikėjo sukurti pasakojimą ir nupiešti iliustraciją.
Susipažinti su moksleivių kūryba galite apsilankę Nemuno kilpų regioninio parko tinklalapyje.
Nemuno kilpų regioninio parko informacija