Bičiuli, tu tikrai esi girdėjęs tokius pavadinimus: TezTuras, NovaTuras, ar BalticTuras. Kaip tu jų nebūsi girdėjęs, tu, tikriausiai, jų dėka kur nors turkijose šiltoje jūroje esi pliuškenęsis, ar egiptuose galvą užvertęs į faraonų kapus esi žiūrėjęs ir… už pinigus. Ar ne taip? O vat, vargu ar tu esi ką nors girdėjęs apie kelionių organizatorių RokiTuras. Va taip vat. Aš jau antri metai su jais bendrauju.
Prieš keletą savaičių aptikau kvietimą registruotis į RokiTurą… Žinok, Bičiuli, jie organizuoja keliones be jokių pinigų, veltui gali keliaut… po visą Rokiškio rajoną. Jie tau tik maršrutą sudaro ir… ieškok po visą rajoną to „ko nesi pametęs“. Na, gal čia ne visai taip, geriau – „ieškok to ko nesi dar matęs“.
Turan reikėjo užsiregistruot, kontaktus nurodyt ir komandos pavadinimą. Užregistravau mudu su Gyvenimo Drauge, kontaktus nurodžiau, o kadangi mudu jau geruose metuose esam ir galvos nebejaunos, komandos pavadinimą nurodžiau „NEDAŠUTĖLIAI“. Va kaip išeina… ironiškai apie save ir Draugę.
Šeštadienio rytą Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje susirinko bent šešios dešimtys norinčių keliaut. Visi gerokai jaunesni, kiti ir vaikučiais vedini, kai kurios damos net su šuniukais ant rankų, visi gerai nusiteikę…
Kiekviena komanda gavo voką ir rajono žemėlapį. Atplėšt liepė dešimtą valandą ir kitos dienos antroj pusėj prisistatyt į Bradesius… Pusę valandos, Bičiuli, varčiau aš tuos lapus, kuriuose užduotys surašytos, varčiau varčiau varčiau… niekaip man nedašunta, kur važiuot, ką rast, ką nufotkint. Visokie vietų skiemenavimai ir iš skiemenų gautas žodžių junginys reik įrašyt, kryžiažodžiai, paveiksliukai iš kurių reik suprast kokion vieton reik važiuot, kad bonusų gautum… Vienu sakiniu: „važiuok ten – nežinau kur, surask tą – nežinau ką“. Va taip vat, Bičiuli. Na pats pagalvok, jeigu tu nesi rokiškėnas, kur tu važiuotum gavęs tokią užduotį: „Čia galima paragaut beveik visų seniausių rokiškietiškų gardumynų, o Kalėda, lyg grafas krėsle įsitaisęs, mėgaujasi šaltos kavos stikline (???). Arba va: „Kažkada čia riedėjo siaurukas, dar ir dabar ant sienos siauruko laukia pilki šešėliai. Lukterkit ir Jūs, kol nusifotografuosit improvizuotoje stotelėje“ (???). Tai čia, Bičiuli, tik „žiedeliai“, tų užduočių virš keturiasdešimt, o mano Gyvenimo Draugė patingėjo su manim važiuot, pasitart neturiu su kuo. Ne pažintinis turas gaunasi, o kažkoks tai „Protmūšis“. Na, tiek jau to…
Bevartant tuos popierius, man „dašuto“, kad siaurukas kadais pro Pandėlį važiavo, gal ten ir užduoties sprendimą rasiu. Pasitikrinau Googlėje – tiksliai. Suradau, kaip man atrodė teisingą, ant senų tilto atramų sumontuotą siauruko su vagonais maketą. Ilgokai pandėliškių klausinėjau, sunkokai po šlapias pievas klampinėjau, ale… bingo!!!
Lietuj lyjant, ledo krušai „krušant“ dar palaksčiau po Čedasus, Plunksnočių mišką, Žiobiškį, Tyzenhauzo palivarką… Neviltis.
Nedašutėlis, nieko surast negalintis. Neįgalus. Telefonas išsikrovė ir nuo Google mane atjungė… Kaip rokiškėnai sako: A kų daba daryt??? Kagi čia jau bepadarysi, Bičiuli, šlapias pas Draugę parkeliavau. Vakarop užsuko svečiuos švogeris su švogierka. Žodis po žodžio ir juos įkinkiau visokius kryžiažodžius spręst, gal kas nors galvoj „dašus“ ir ryt ryte dar bonusų uždirbsiu. Nedašuto…
RokiTuro finišas sekmadienio popietę buvo Bradesiuose. Susirinko beveik visi, net ir su dviem purvinais keturračiais viena komanda prisistatė. Kol griežtos teisėjos vertino atliktas užduotis, kol bonusus skaičiavo, kas lanku bovinosi, o kas ir arbatėlę gurkšnojo. Pasirodo, kad visos teisingai atliktos užduotys tau duoda 260 taškų, o man pavyko surinkti… net tris taškus. Nedašutėlis. Na, nieko čia baisaus neatsitiko, viena komanda nesurinko nei vieno ir, visai kaip aš, džiaugėsi gerai praleistu laiku. Paaiškėjo, Bičiuli, kad tuo Pandėlyje surastu „siauruku“ džiaugiausi visai be reikalo. Pasirodo, miestelyje yra namo siena ant kurios nupiešta siauruko stotelė su joje laukiančiais pandėliškiais. O kas galėjo pagalvot ir kam aš tiek po šlapias pievas klampojau. Ale užtat sužinojau, kad Kalėda šalta kava mėgavosi „Pas Grafą“. Kitą kart žinosiu, reiks ir mums su Drauge pasimėgaut.
Prizines vietas, Bičiuli, laimėjo komandos, kurios tame orientaciniame maratone, per pusantros dienos po Rokiškio rajoną, sukorė po 600 kilometriukų. Ar jauti koks tai atstumas??? Tiek pat kiek iš Rokiškio iki Klaipėdos ir atgalios. Gerokai reikėjo padirbėt kad prizą užsitarnautum, ne kiekvienam nedašutėliui lemta… Prizą, kaip užėmusiam priešpaskutinę vietą ir man davė: net du šokoladukus „Vasarok su Kalėda“ dovanų gavau. Va kaip, pralaimėjusių nebuvo.
Štai tik tiek, Bičiuli, apie puikiai praleistą laiką tarp puikių rokiškėnų ir Rokiškio turizmo centro „bitučių“, jau antri metai džiuginančius tokiais RokiTurais. Kitais metais, jeigu gyvas ir sveikas būsiu, į RokiTurą pasikviesiu Valinską su Tapinu. Jie juk „Auksinis protas“ veda, norisi pažiūrėti ar jiedu „dašutę“ ar… „nedašutę“, lai parodo savo sugebėjimus keliaudami po Rokiškio kraštą…
Atę!!!
Teksto ir nuotraukų autorius: Kęstutis Kadūnas
