Muziejai Šakiuose – aplankyk ir susipažink.
Vinco Kudirkos muziejus
Atsinaujinęs Vinco Kudirkos muziejus kviečia susipažinti su Kudirkos Naumiesčio istorija bei V. Kudirkos veikla. Čia galėsite išvysti ne tik asmeninius V. Kudirkos daiktus, vertimų rankraščius, knygnešių epochą menančius eksponatus, bet ir pasigrožėti pirmą kartą pristatoma šiaurės suvalkiečių-zanavykų XIX a. apranga. Vinco Kudirkos muziejus pastatytas tautinio atgimimo šauklio namo vietoje, kur ir buvo sukurta Tautiška giesmė. Apie visus Dr. Vinco Kudirkos muziejaus lobius ir kitas istorijas jums papasakos muziejaus gidas.
Čekauskų etnografijos muziejus
Lekėčių miestelio gyventojas, tradicinių amatų meistras – muziejininkas Gintas Čekauskas yra įkūręs privatų „Čekauskų etnografijos muziejų“. Jame apsilankę išvysite unikalią, daugiau nei 600 oblių kolekciją bei įrankius, skirtus linų bei medžio apdirbimui. Čia saugomas senovės meistrų atminimas ir jų naudoti įrankiai: iš tėvų ir senelių paveldėti senoviniai obliai, varstotas, verpimo ratelis, lanktis. Eksponuojamos rankinėmis audimo staklėmis išaustos lovatiesės.
Zanavykų muziejus
Zyplių dvaro vežiminės pastate įsikūręs Zanavykų muziejus kviečia pažinti zanavykų istoriją, kultūrą, buitį ir amatus. Muziejuje sukaupta virš 50 000 eksponatų kolekcija, kurią verta pamatyti visai šeimai. Muziejuje galima susipažinti su šio krašto istorija, žymiomis asmenybėmis. Lankytojų laukia ir interaktyvios pramogos. Interaktyvus žaidimas, kurio metu lankytojai turės galimybė paklaidžioti Suvalkijos keliais ir susipažinti su iš šio krašto kilusiais Vasario 16 – osios akto signatarais. Etnografijos ekspozicijoje eksponuojami iš Zanavykų krašto surinkti eksponatai, atspindintys kaimo žmonių butį. Tai gausi ir turtinga etnografijos ekspozicija, kurioje pristatomi senoviniai buities reikmenys, namų apyvokos daiktai, staliaus ir kitų meistrų darbo įrankiai. Šį sezoną į muziejų atvykstančius pavienius lankytojus ir šeimas su vaikais pasitiks išmanioji zanavykų krašto žinovė. Tai interaktyvi edukacinė ekskursija skirta pavieniams lankytojams, tam kad lankytojai galėtų detaliau susipažinti su eksponatais. Visoms amžiaus grupėms pritaikytas inovatyvus projektas sukurtas apjungiant keletą kūrybinių industrijų krypčių – animaciją, išmaniąsias technologijas ir garso instaliacijų kūrybą. Šios edukacinės ekskursijos personažas – sumani mergaitė, kuri kiekvieną atvykusį lankytoją zanavykiška tarme supažindina su muziejuje saugomais pačiais įdomiausiais ir unikaliausiais eksponatais pristato jų reikšmę, archyvines nuotraukas. Mažųjų muziejaus lankytojų laukia animacinis filmukas. Tai patraukli pažinimo forma vaikams. Dažnai matant įvairius istorinius rakandus, buities reikmenis sunku įsivaizduoti kaip jie buvo naudojami ir kam jie skirti. Ypač vaikams sunku suvokti senuosius amatus, jų reikšmę. Ir šis trumpas animacinis filmukas tarsi virtuali kelionė po sodybos namą, kiemą, ūkinius pastatus. Juose žiūrovai turi galimybę išvysti sodybos gyventojus, atliekančius skirtingus darbus, bus susipažinti su zanavykų krašto namų puošybos detalėmis, tautinio kostiumo grožiu, amatais, kalba. Taip pat Muziejaus erdvėse skamba specialiai sukurta garso instaliacija. Šiuolaikiška melodija, papildyta zanavykų krašto etno muzikos motyvais, kuri papildo eksponatų pristatomas istorijas ir jie tarsi atgyja: pavyzdžiui lankytojams priartėjus prie audimo staklių galima girdėti taukšinčią šaudyklę, staklių poškėjimą, tuo tarpu artėjant link medžio apdirbimo amatą pristatančio kampelio pasigirsta medžio skobimo garsas, plaktuko kaukšėjimas“.
Atnaujintos ekspozicijos kviečia susipažinti su stendinėmis, tapybos ir grafikos darbų parodomis. Šakių rajono savivaldybė šiuos metus paskelbė̇ lakūnės – parašiutininkės Antaninos Liorentaitės bei lakūno – pulkininko Jono Liorento metais. Muziejuje pristatoma paroda skirta minėtų asmenybių jubiliejiniams metams paminėti.
Kalbininko Jono Jablonskio tėviškė-muziejus
Rygiškių kaime, apie 3 km nuo Griškabūdžio, stovi „Jablonskynė“ – kalbininko Jono Jablonskio, dar vadinamo Kalbos Tėvu, sodyba. Iš Kubilėlių kaimo (netoli Kudirkos Naumiesčio) į Rygiškių kaimą šeima persikėlė 1877 m., kai Jonui buvo 17 metų. Čia, būdamas ir gimnazistas, ir studentas, ir mokytojas, jis vis sugrįždavo atostogų: skaitydavo, rašydavo, grieždavo smuiku, padėdavo tėvams dirbti ūkio darbus.
Iki šių dienų išlikęs gyvenamasis namas, kuris pastatytas pagal XIX a. pab. – XX a. pr. zanavykų etniniam regionui būdingus ūkininko namo bruožus. Viename namo gale įkurtas J.Jablonskio memorialinis muziejus, kuriame eksponuojami kalbininko moksliniai darbai, šeimos, giminės nuotraukos, skirta vietos žymiems iš šio krašto kilusiems žmonėms. Taip pat išlikusi klėtelė. Kieme auga ąžuolas, vadinamas Rygiškių Jono ąžuolu. Sodyboje rengiamos kaimo teatrų šventės, jaunųjų kanklininkų stovyklos, kiti renginiai.
Šakių dekanato muziejus
Zanavykija yra vadinama „kunigų aruodu“ – iš čia kilę 4 vyskupai, 174 kunigai, tame tarpe nemažai jų užsiėmė visuomenine, švietėjiška, kultūrine veikla. Muziejus turi surinkęs daug žinių apie savo krašto dvasininkų gyvenimą ir veiklą, galima apžiūrėti virš 5 tūkstančių eksponatų: katalikiškų ir istorinių knygų, senų nuotraukų, liturginių rūbų, įvairių devocionalijų. Muziejus įsikūręs Šakiuose, šalia Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios, parapijos namų mansardoje. Nors muziejus veikia savanoriškumo pagrindais, tačiau dirbama ir lankytojai priimami visomis savaitės dienomis nuo 9.00 iki 14.00 val. (išskyrus sekmadienį ir pirmadienį), norintys gali pasiimti paskaityti ir pasikeisti perskaitytas knygas.
Lekėčių ,,Miško muziejus”
Pamatykite daugiau nei 1000 gyvūnų eksponatų! Iškamšų, drugių ir vabzdžių kolekcijų, brakonierių darbo įrankių, gamtos išdaigų… Muziejų itin mėgsta vaikai, o ir suaugusieji čia sužino įdomių ir naujų faktų. Jei turite laiko – muziejuje galite pasižiūrėti ir dokumentinių filmų apie Novaraisčio valstybinio ornitologinio draustinio gyvenimą, pasiklausyti įrašytų paukščių balsų… Muziejus įsikūręs Lekėčių girininkijos informaciniame centre, tad apie šio krašto gamtą Jums mielai papasakos girininkijos darbuotojai (prieš tai telefonu susitarus dėl atvykimo).
Muziejaus darbo laikas: I-V 08:00-12:00 ir 13:00-17:00. Lankymas nemokamas.
Širvintos miestelio muziejus
Šiandien Širvintos miesto nerasite jokiame žemėlapyje. O dar prieš septynias dešimtis metų šis miestas tuometinės Vokietijos ir Lietuvos pasienyje, kitapus Kudirkos Naumiesčio, žibėjo raudonplytės bažnyčios bokštais, tvarkingų vokiškų namų čerpiniais stogais.
Miestą garsino XIX a.vid. statyta liuteronų bažnyčia, savo grožiu nenusileidusi net ir išpuoštoms katalikų bažnyčioms bei savo stiliumi primenanti garsiąją Kiolno katedrą. Nuo bažnyčios statybų likusias plytas širvintiškiai padovanojo Naumiesčio liuteronams.
Širvintoje stovėjo dviaukščiai-triaukščiai raudonų plytų gyvenamieji namai, didžiulis prekybos centras, driekėsi akmenimis grįstos gatvės. Tai buvo tipiškas Mažosios Lietuvos miestas, palaikęs itin glaudžius ryšius su vos už kelių šimtų metrų – kitapus Šešupės ir Širvintos santakos esančiu Kudirkos Naumiesčiu.
Nors Širvintos miesto gyventojai daugiausiai vokiečių kilmės, tačiau jau buvo pramokę lietuviškai, perėmę dalį lietuviškų papročių. Lietuviškojo Kudirkos Naumiesčio ir vokiškosios Širvintos žmonės bendravo, prekiavo, neretai netgi tuokėsi, vieni pas kitus ėjo ieškodami darbo, apsipirkti ar mokytis. Kilus gaisrui, ugniagesiai per tiltą skubėdavo kaimynams į pagalbą.
Spaudos draudimo laikotarpiu (1864 – 1904 m.) iš Širvintos dešimtys vietinių knygnešių gabeno draudžiamą lietuvišką spaudą. Tai buvo miestai dvyniai, iš kurių šiandien gyvas tik vienas. Frontui ritantis į Vakarus miestas buvo sugriautas, ir tai yra vienintelis po Antrojo pasaulinio karo neatstatytas Europos miestas. Sovietų valdžia aplink Širvintą įkūrė karinį poligoną, o dabar ten – tik krūmokšniais apaugusi pieva.
Senasis tiltas per Širvintos upę, kadaise jungęs abu miestus, dabar užtvertas ir apraišiotas spygliuota viela. Jį galima išvysti paėjus iki Vytauto gatvės galo. Čia pat stovi paminklas Vytautui Didžiajam (aut. V.Grybas). Palei upę galima pasivaikščioti romantiška beržų alėja, vadinama „Širvintos taku“.
Irenos ir Antano Spranaičių iniciatyva Kudirkos Naumiestyje yra įkurtas privatus muziejus „Širvintos kampelis“. Muziejaus ekspozicija supažindina su išnykusio Širvintos miesto istorija. Rinkinyje – fotografijos, spaudos leidiniai, straipsniai, žmonių prisiminimai.
Mašanausko etnografinė kolekcija
Pamatykite Lekėčių krašto partizanų bei tremtinių asmeninių daiktų, čia gyvenusių žmonių apyvokos daiktų, knygų, padargų, asmens dokumentų kolekciją Šakių raj. Lekėčių mokykloje įsikūrusioje Vidmanto Mašanausko etnografinėje kolekcijoje!
Pirmuosius daiktus Vidmantui Mašanauskui padovanojo Stasys Povilaitis, rinkęs visokius senus, jo nuomone, įdomius daiktus ir knygas.
Vidmantas Mašanauskas yra surinkęs nemažą pinigų kolekciją, yra keletas pinigėlių iš rasto lobio „Pirmūno“ kolūkio laukuose, kuris paslėptas buvo dar 17 amžiuje.
Vidmanto Mašanausko etnografinę kolekciją gali pamatyti visi norintys, tereikia užeiti į mokyklą darbo metu.