Neseniai UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta kelis metus rengta nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ (angl. Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919–1939). Su 500 puslapių paraiška pirmiausia susipažins tarptautiniai ekspertai, UNESCO Pasaulio paveldo komitetas, vėliau ekspertai atvyks į Kauną vietoje susipažinti su Kauno modernizmo architektūra, kurią siekiama įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ekspertai vertins ne tik pačią architektūrą, bet ir tai, kaip vietinės savivaldos struktūros, bendruomenė pasiryžę išsaugoti paveldą. Paraiškos vertinimo procesas gali trukti iki pusantrų metų.
Paraiškoje atlikta lyginamoji panašių vertybių analizė tarptautiniu mastu, išgrynintas vertybės autentiškumo ir integralumo aprašas, pateiktas išskirtinės visuotinės vertės pagrindimas. Vadovaujantis UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatomis, Kauno modernizmo architektūra atitinka antrąjį žmonijos vertybių sklaidos liudijimo kriterijų, taip pat – ketvirtąjį kriterijų kaip „tam tikro tipo pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą“.
Naujamiestis ir Žaliakalnis – kitomis akimis
„Džiaugiuosi, kad šiam fenomenui įvardinti buvo pasiūlytas terminas „optimizmo architektūra“ – jis puikiai prigijo bei suintrigavo ne tik specialistus, bet ir senbūvius kauniečius kitomis akimis pažvelgti į savojo miesto architektūrą, – sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras, dalyvavęs Kauno modernizmo architektūros paraiškos parengimo įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą priežiūros grupės darbe. – Paraiškos pateikimas – tai svarbus žingsnis išsaugant ir pasauliui pristatant Kauno modernizmo architektūrą. Vien pripažinimas, kad miestas gali būti tarp maždaug 1150 pasaulio objektų, įrašytų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą – didelė garbė ir Kaunui, ir Lietuvai, bet kartu didėja ir atsakomybės laipsnis. Tarpukario modernizmo architektūra nėra išskirtinis ir tik Kaunui būdingas bruožas, šio stiliaus statinių rasime daugelyje pasaulio miestų, tačiau Kaunui kuriant laikinąją sostinę miestas buvo pertvarkomas iš pagrindų, miestas pasižymi didele modernios architektūros koncentracija – daugiausia Naujamiestyje ir Žaliakalnyje. Gdanskas, Jeruzalė, nemažas skaičius kitų mietų gali būti konkurentais Kaunui, todėl visi turime suprasti savo atsakomybes ir įsipareigojimus. Savaime pats modernios architektūros buvimo faktas nėra teigiamo paraiškos įvertinimo garantas, ne mažiau svarbus savivaldos, projektuojančių architektų, unikalių pastatų savininkų požiūris ir veiksmai saugant bei tvarkant tarpukario pastatus, formuojant aplinką ir infrastruktūrą. Tokie atvejai, kaip Perkūno alėjos statinių griovimas, gatvių išklotinėse nederančių naujų intarpų atsiradimas gali sukelti ekspertų abejones dėl bendro mūsų siekio ir įsipareigojimų tvirtumo. Tikiuosi, kad vien priartėjimas prie durų, vedančių link galimybės būti žymiausių pasaulio objektų sąraše, unikalių Kauno pastatų savininkus dar labiau paskatins puoselėti ir saugoti vertybes“.
KPD Kauno teritorinio skyraus specialistams 2021 m. taip pat numatyti prioritetai, susiję su miesto modernizmo tema – ne tik aktyviau vykdyti kultūros paveldo objektų būklės kontrolę, bet ir konsultuoti savininkus, dalyvauti atrenkant ir vertinant naujus į Kultūros vertybių registrą įrašomus pastatus, padėti paraiškos rengėjams ir savivaldos specialistams.
UNESCO teikiamos paraiškos stiprybė – jau turimas juridinis apsaugos statusas, kai siūloma teritorija ir jos apsaugos zoną sutampa su į Kultūros vertybių registrą įrašytų vietovių teritorijų ir apsaugos zonų ribomis, nenumatant papildomų apsaugos reikalavimų ar esamų teritorijų plėtimo. Tai parodo, kad valstybė ir miesto bendruomenė šių rajonų unikalumą įvertino gerokai anksčiau nei pradėta rengti paraiška. Vertybės teritoriją sudaro Naujamiestis (trys teminės zonos: centrinė (administracinė), gyvenamoji ir pramoninė) ir Žaliakalnis (penkios teminės zonos: miestas-sodas (Minties ratas), Kauko rajonas, Perkūno rajonas, Ąžuolyno parkas su sporto infrastruktūra ir Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (dabartinis Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetas).
Optimizmo blyksnis
Kauno modernizmas atstovauja unikaliam XX a. meninių idėjų inspiruotos architektūros sambūviui su lokaliu istoriniu palikimu ir išplečia modernizmo architektūros sąvoką, atskleisdamas modernizmo įvairovę. Kauno modernizmas skatina modernizmo architektūrą suvokti kaip politinį, socialinį ir kultūrinį XX a. pirmosios pusės reiškinį.
Kauno tarpukario architektūra buvo optimizmo blyksnis dramatiškoje XX a. pirmosios pusės pasaulio istorijoje, kai valstybių sienos keitėsi itin greitai. Laikinosios sostinės virsmas liudija žmonių tikėjimą nepriklausoma ateitimi bei gebėjimą kurti sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Modernusis Kaunas yra puikus istorinio miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys. Tvari Kauno raida, integruojant istorinį palikimą ir gamtinę aplinką, sukūrė išskirtinį miesto kraštovaizdį ir modernią architektūrinę kalbą, atspindinčią XX a. miestų modernizavimo procesus.
Kaip pažymėjo V. Bezaras, Kauno modernizmo architektūra jau seniai traukia turizmo organizatorius. „Net jei į paraišką būtų atsakyta neigiamai, vis tiek tai jau didelis laimėjimas, tarptautinio dėmesio atkreipimas į Kauno modernizmo architektūros unikalumą“, – sakė KPD direktorius.
Kultūros paveldo departamento informacija