Spalio 27-ąją, gargždiškio kunigo, rašytojo ir visuomenininko Mykolo Vaitkaus gimimo dieną, Gargždų parke iškilmingai atidengta jo atminimui skirta skulptūrinė kompozicija.
Šiemet yra minimos M. Vaitkaus 140-osios gimimo ir 50-osios mirties metinės, todėl Seimas 2023-iuosius yra paskelbęs Mykolo Vaitkaus metais. Šias sukaktis įprasmino prie Gargždų parko didžiųjų laiptų pastatyta skulptūrinė kompozicija.
„Prasminga diena ir prasmingas jos užbaigimas. Turbūt nuo šiol ši vieta bus viena mėgstamiausių gargždiškių ir miesto svečių, kur žmonės ateis pabūti, fotografuotis, o tuo pačiu prisimins ir Mykolą Vaitkų. Ir, ko gero, tai ir yra mūsų tikslas – kad visi atsimintume šį iškilų žmogų, kuris gimė Gargžduose“, – atidengimo ceremonijos metu kalbėjo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Skulptūrinę kompoziciją sukūrė skulptorius Lukas Šiupšinskas. Pasak menininko, jo kūrinys stovės pačioje gražiausioje vietoje – žvelgs į vaizdingą Minijos slėnį. M. Šiupšinskas viliasi, kad žmonės pamėgs šį kūrinį ir jis taps miesto dalimi.
Pastatyta ne tik M. Vaitkaus skulptūra, bet ir stalas su kėdėmis, primenantys kūrėjo kambario fragmentą. Ant stalo stovi žvakė, arbatos puodelis, popieriaus lapai, ant kurių – M. Vaitkaus žodžiai, ir keturios knygos, simbolizuojančios keturias kultūras – kuršių, lietuvių, vokiečių, žydų. O kėdžių atlošuose vaizduojama keturių vandenų tematika.
Taip pat penktadienį Gargždų kino teatre „Minija“ vyko mokslinė konferencija „Nušvitusi dulkė“, skirta supažindinti visuomenę su rašytojo kūryba ir svarbiausiais gyvenimo įvykiais. Be to, pristatyta J. Lankučio viešosios bibliotekos išleista knyga „Atsiminimai“ apie M. Vaitkų. Jos leidybą finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė.
Apie M. Vaitkų
Mykolas Vaitkus – talentingas rašytojas, kurio knygos – bibliografinė retenybė, savo atsiminimuose aprašė jau nebeegzistuojančius baronų Renių dvaro rūmus, jų šeimininkus, Gargždų parką. Jo atsiminimai (iš viso praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje išleisti 8 tomai) itin vertingi, nes juose ryškiai iškyla vis dar per menkai plačiajai visuomenei pažįstamas tarpukaris su liepsnojančiu pasiryžimu kurti laisvą demokratišką valstybę, su visomis dvasinio, politinio ir meno pasaulio spalvomis ir užkulisiais juose. M. Vaitkus artimai bendravo su ryškiausiais praėjusio šimtmečio pirmosios pusės politikos, bažnyčios, kultūros ir visuomenės veikėjais – Antanu Smetona, Augustinu Voldemaru, Maironiu, Vaižgantu, Adomu Jakštu-Dambrausku, Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, Salomėja Nėrimi, Kipru Petrausku, vėliau – su dauguma išeivijos kūrėjų, ypač Bernardu Brazdžioniu, kuris ir paskatino parašyti prisiminimus, kurie tapo vertingiausia jo kūrybos palikimo dalimi. Taip pat Vaitkus rašė ir romanus, dramas, eilėraščius, laikomas estetizmo krypties pradininku Lietuvoje.
2018 m. Mykolui Vaitkui suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas, yra jo vardu pavadinta gatvė.