Paskutinės spalio mėnesio dienos išvakarėse kone pusė pasaulio šoka į ilgai ir kruopščiai ruoštą šiurpujį kostiumą. Tačiau Airijoje gimęs ir Jungtinėse Amerikos Valstijose išpopuliarėjęs Helovinas, rodos, mūsuose taip ir neprigijo. Turime pakankamai savų šiurpių istorijų ir legendomis apipintų vietų.
Apleisti dvarai ir vėlių pavidalu sugrįžtantys dvarininkai, keistos istoriją menančios pilys ir miestų paslaptis saugantys požemiai. Šiandien, artėjant šiurpnakčiai, kviečiame į tikrų tikriausią vaiduoklių medžioklę. Prieš jus – tikri istoriniai faktai ir istorijos, kurios visada gali būti patikrintos.
1. Radvilonių dvaro vėlės, Radviliškio r.
Istoriją pradėkime nuo to, kad senasis Radvilonių dvaras pavadintas didiko Radvilos garbei. Pasakojama, kad jis, kadaise medžiodamas tos apylinkės miškuose, pirmasis įjojo į tuometinį bevardį sodžių. XIX a. dvaras buvo tapęs vienos iš garsiųjų Ropų giminės atžalų šeimos rezidencija, čia vykdavo didžiulės šventės, parko takeliais šalia dvaro nuolat vaikštinėdavo skrybėliuotosios damos, prie ištaigingų židinių šildėsi dvaro gyventojai. Tačiau ilgai klestėjęs, ilgainiui dvaras prarado savo gyventojus, o vėliau ir žavesį – ėmė nykti. Laimei, 2006 metais dvarą įsigijusi kruopšti šeimininkė atkūrė jo dvasią ir teigia nuolat sulaukianti smalsių lankytojų. Beje, naktimis čia dar užklysta vis ko nors prašydamos dvare gyvenusių šeimininkų vėlės. Tačiau anot šeimininkės, tiek ji, tiek dvasios sutaria gerai. Tiesa tai, ar mitas? Dabartinė dvaro ponia kviečia turint galimybę įsitikinti patiems.
2. Beržėnų dvaras, kuriame šnabždasi dvasios, Beržėnai, Kelmės r.
Žemaitijos krašte klestėję romantiškos neogotikos rūmai su ištaigingu interjeru, gausia biblioteka, oranžerija, gotiškais kabinetais su židiniu, Vakarų Europos dailininkų kūriniais ir net iš Kinijos atgabentais XIX-ojo amžiaus porceliano ir fajanso indais kadaise priklausė grafams Čapskiams. Kalbama, kad Beržėnų dvaro gyvenimą nutraukė nepamatuoto dydžio rekonstrukcija, kuri pastatą nusitempė į bankrotą. Visa laimė, kad dalis dvaro rūmų interjere buvusių vertybių buvo išsaugotos ir šiuo metu ramiai ilsisi šalies muziejuose, tačiau ištaigingi rūmai ir toliau liūdnai dūla pasislėpę rudens lapų tankmėje. Dvaras, tapęs namu-vaiduokliu šiuo metu pamėkliškai mojuoja pastoliais, o drąsesni apsilankę teigia girdėję, kad dvaro viduje kasdien šnabždasi dvasios.
3. Vaiduokliai romantikai Siesikų pilyje, Ukmergės r.
Ieškantiems romantiškų nuotykių su adrenalino prieskoniu, turėtų patikti Siesikų pilis. Tiesa, net ir dėl to, kad šią vietą gaubia romantiškas padavimas. Anot pasakojimo, prieš daugelį metų vieno iš Daumantų kunigaikščių jaunoji žmona pamilo riterį iš svetimos šalies. Pasakojama, kad naktimis ji išsprukdavo iš pilies ir skubėdavo į slaptus pasimatymus ant Siesikų ežero kranto. Sužinojęs apie tokią išdavystę kunigaikštis taip įpyko, kad savo žmonai paskelbė negailestingą nuosprendį – užmūryti ją pilies bokšte. Vietiniai gyventojai kalba, kad dar ir dabar tamsiomis naktimis galima išvysti kunigaikštienę, einančią prie ežero, kur jos laukia mylimasis.
4. Šūklių dvaras–vaiduoklis ir slaptasis lietuviškumo simbolis, Vilkaviškio r.
Ramybėje, tyloje, medžių ir žolių apsuptyje šiandien stūksantis Šūklių dvaras su užkaltais langais priima tik vieną lankytoją – pro tarpus prasiveržiantį vėją. Tiesa, kalbama, kad akylesni dvare gali išvysti šmėžuojančius šešėlius ir išgirsti keistus, durų trankymą primenančius garsus ar vaikų balsus. Ne veltui istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad kadaise buvo gautas leidimas šiame pastate įsteigti vaikų prieglaudą–darželį, taip pat, kad čia veikė slapta lietuviška mokykla.
5. Kauno požemių dvasios, Kaunas
Pasak senovės legendų, po Kauno miesto grindiniu slypi puikiai išvystytas požemių labirintas, jungiantis daugelį senamiesčio pastatų. Manoma, kad vienu iš požemių nuo kryžiuočių paspruko Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. Vaiduokliai, nakvišų alsavimas, grandinių žvangesys – visus šiuos potyrius dar ir dabar galima patirti Kaune, ekskursijos metu. Ir nors vietiniai kalba, kad patirtis nėra gąsdinanti, reikia pripažinti, kad norint susidurti su požemių dvasia ir neįprasta atmosfera vis tiek reikia drąsos.
6. Paslaptingieji senųjų Kėdainių tuneliai, Kėdainiai
Jeigu susidūrimas su vaiduokliais jums atrodo kiek per baugiai, tačiau smalsumo troškulys nepalieka Jūsų ramybėje, pasidomėkite paslaptingaisiais Kėdainių požemiais, kurie, sakoma, slepia ne vieną legendą. Manoma, kad po senaisiais Kėdainiais glūdi daugybė tunelių, kuriais galima ne tik lengvai vaikščioti, bet iš vienos Nevėžio pusės pereiti į kitą arba nukakti į parką. Sklinda kalbos, kad iš evangelikų reformatų bažnyčios skliautuotas tunelis veda į Šv. Jurgio bažnyčios požemius, kuriuose palaidoti nuo lietuvių antpuolių besigynusių kryžiuočių palaikai, paslėpti jų ginklai ir šarvai. Ekskursijas po tunelius veda veda istorikas Vaidas Banys.
7. Belvederio dvaras, Jurbarko r.
Važiuojant keliu Jurbarkas–Kaunas ant aukšto Nemuno kranto galite išvysti didingus Belvederio dvaro rūmus. Šie rūmai pastatyti XIX a. pagal italų architekto Pjero de Rosio itališkos vilos projektą. Tarpukariu ir sovietmečiu čia veikė įvairios švietimo įstaigos – nuo žemės ūkio, pienininkystės iki bitininkystės technikumo. Beje, šiuo metu Belvederio dvaras atvėręs duris plačiajai visuomenei – nors ir skleidžiantis buvusios didybės ir prabangos aurą, dvaras išlaiko mistinę atmosferą. Sakoma, kad bevaikščiojant jame, ant kūno baimės šokį dažnai šoka šiurpuliukai.
8. Padykęs mažojo grafo vaiduoklis Rokiškio dvare, Rokiškis
Šis dvaras puošia Rokiškį jau daugelį metų. Tiesa jis neapleistas, o kaip tik žavi savo išore ir interjeru lankytojus ištisus metus. Vis dėlto, muziejaus darbuotojai pasakoja įtariantys, kad dvare gyvena padykęs mažojo grafo Jasiaus Pšešdzieckio vaiduoklis. Anot jų, po nakties ar po laisvų dienų, muziejuje tvarkingai iškabinti paveikslai išsikraipo į visas puses, o eksponatai mistiškai atranda naujas vietas.
9. Nostalgiškasis vyskupas, Kretinga
Vietiniai kalba, kad Kretingos dvare vaidenasi vyskupas Ignotas Masalskis. Pasakojama, kad būtent jis, XVIII a. būdamas šio dvaro šeimininku, atsakingai rūpinosi dvaro atnaujinimu, įsakė jame ir mieste statyti mūrinius namus, dvare užsodino vaismedžių sodą, o kelią nuo dvaro iki bažnyčios papuošė liepomis. Manoma, kad vyskupas į Kretingą atvežė net šiltųjų kraštų augalų, kurie davė pradžią dvaro žiemos sodui. Anot vietinių, I. Masalskiui čia taip patiko, kad ir dabar jis tyliai klaidžioja dvaro koridoriais.
10. Pamiršti ir besitraukiantys į gamtą: Rokiškėlių dvaro griuvėsiai, Rokiškio r.
Rudenį – spalvotų rudeninių lapų, žiemą – pusnų, o pavasarį ir vasarą žaliuojančių medžių apsuptas dvaras, tikėtina, skaičiuoja paskutinius savo metus. Kadaise buvę iškilūs dvaro rūmai, išpuoštos kolonos ir balkonai šiandien apleisti, beveik visiškai sunykę – dvarą po sovietmečio atgavęs buvusių šeimininkų palikuonis neskyrė jo puoselėjimui dėmesio, tad kasmet pastatas vis labiau byra ir traukiasi į gamtą. Nors kalbų apie čia besiblaškančias sielas girdėti dar niekam neteko, sakoma, kad medžiai, apraizgę dvarą šakomis, kaskart čežėdami jį vis sudėjuojant ramina.
11. Čičinsko kalnas, Panevėžio r.
Upytės, arba dar kitaip dažniau vadinamas Čičinsko kalnas, kuriame seniau tyvuliavo Vešetos ežeras ir stovėjo pilis, taip pat garsėja įdomiomis istorijomis apie čia gyvenusį nedorą poną Čičinską, kuris buvo žiaurus ir piktas, nuolat kankindavęs savo pavaldinius. Tiesa, daugybė legendų gimė dėl piliavietėje esančio įdubimo su užpelkėjusiu dugnu. Pasak vienos iš jų, kartą Čičinskas Kalėdų išvakarėse iškėlė tikrą velniavą ir su sėbrais padegė šalia esantį kaimą. Tačiau Kalėdų dieną iš giedro dangaus trenkė perkūnas ir bejojantį žiaurųjį poną užmušė. Kalbama, kad po to dvaras ėmė skęsti atsivėrusioje kalno pelkėje ir pamažu grimzdo net septynerius metus. Anot vietinių gyventojų, žmonės ir dabar naktimis vis girdi iš prasmegusio dvaro baubiančius jaučius, giedančius gaidžius ir kitus šiurpą keliančius garsus.
12. Žiauriojo barono žingsniai, Pakruojo r.
Dvarų-vaiduoklių kategorijai galėtų būti priskirtas ir Pakruojo dvaras, kurį kadaise valdė baronas von der Ropo. Turtais ir žiauriais poelgiais garsėjęs turtuotis buvo pramintas Hermanu Žiauriuoju, kuris kankino baudžiauninkus. Kalbama, kad dar nuo tų laikų rūmuose dažnai girdimi keisti žingsniai, savaime užgęsta arba užsidega lempos, atsidaro durys, langai. Įsikūręs muziejus Pakruojo dvare turi kankinimų kambarį, įkvėptą istorijų apie dvarą valdžiusį baroną.
Šiuo metu Pakruojo dvare atvertas ir panoptikumas – keistenybių ir prabangių artefaktų kolekcija, kuri pasakoja tamsiąją turtingųjų gyvenimo pusę.
13. Siaubo filmų režisierių lobis, Vilnius
LDK didikų giminės Tyzenhauzų garbei pavadintoje gatvėje stovinti, dabar jau apleista Senoji Šv. Roko ligoninė veikiau primena tikrus rūmus – trijų aukštų neorenesanso stiliaus pastatas vilioja ir kino kūrėjus. Būtent čia buvo filmuotos kai kurios siaubo filmo „Džeko Skerdiko“ scenos.
14. Mistinė vila „Anapilis“, Palanga
Palangiškių legenda byloja apie mistinės vilos „Anapilis“ savininkės Sofijos Tiškevičienės kiek neįprastą pomėgį bendrauti su vėlėmis. Sakoma, kad grafienė viloje virš palėpės buvo įsirengusi slaptą „veidrodžių“ kambarį, kur iškviestos vėlės nebegalėdavo iš jo ištrūkti ir grįžti į savo pasaulį. Pasakojama, kad vietiniai gyventojai vilą aplenkdavo ir dėl iš vilos sklindančių vėjo vargonų skleidžiamų garsų. Manoma, kad grafienė Sofija Tiškevičienė buvo itin silpnos sveikatos ir tik pasijutus blogiau, eidavo klausytis šių vargonų skleidžiamų garsų, mat jie jai padėdavo nusiraminti.
15. Norviliškių pilis, Šalčininkų r.
Būta gandų, kad XVI a. kone įstrigusioje Norviliškių pilyje čia nakvojančius ar besisvečiuojančius gąsdina… maža mergaitė. Anot legendos, šioje pilyje kadaise gyvenęs vienuolis stipriai pamilo merginą, tačiau dėl savo duotų įžadų negalėjo sau leisti pradėti šeimyninio gyvenimo. Tam, kad įžadai būtų panaikinti, vienuolis turėjo nuvyktį į Vatikaną, tad taip ir padarė. Belaukdama savo mylimojo, mergina, išrinktoji, susilaukė mergaitės, o ją pavadino Emilija. Tačiau namo sugrįžęs vienuolis nei mylimosios, nei savo mergaitės pilyje taip ir neberado – manoma, kad jos žuvo sukilimo metu. Besilankantys čia tikina jaučiantys ir matantys mažosios Emilijos išdaigas, vis paslaptingai 6-tame kambaryje sujudantį medinį arkliuką.
Kas tiesa, o kas – tik mitas, atsakyti turbūt galėtų tik patys drąsiausieji, pasiryžę šiurpią naktį paklaidžioti aplink dvarus, pilis ir nesibaigiančius tamsiuosius požemius. Tačiau tikrai žinoma viena – baisių ir šiurpą keliančių istorijų mes turime tiek, kad jų pakaks ne tik Helovino nakčiai, bet ir visiems ateinantiems metams.
Informacija paruošta pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrų medžiagą.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.