Ignalina Naujienos Pamatyk!

Rojui – 100 metų

0,00 (0)
Turite būti prisijungę, jei norite įvertinti.

Rojus… pirma mintis, atėjusi į galvą, tai gyvenimas anapilyje. Gražus, ramus, kupinas laimės ir ramybės… Tačiau Rojų galima atrasti žemėje – įsikūrusį Ignalinos rajone, netoli Dūkšto. 

Rojus – tai nedidelė gyvenvietė, kurioje įsikūręs prof. A. Hrebnickio memorialinis muziejus. Prieš šimtmetį gyvenvietės pavadinimas oficialiai įteisintas dokumentuose ir šiemet mini gražią sukaktį. Įdomu, o kaip atsirado toks paslaptingas, žavus, ramuma dvelkiantis, pritraukiantis ir stebinantis pavadinimas?

Rojaus istorija prasideda nuo 1886 m., kai dabar gerai žinomas pomologas, profesorius Adomas Hrebnickis, o tuo metu neseniai baigęs studijas jaunuolis vedė iš Beržininkų kilusią Stanislovą Stankevičiūtę. Anksčiau Staniškių vienkiemiu vadintą vietovę – 24 hektarus žemės – A. Hrebnickis  gavo dovanų iš savo uošvio. Ta vieta vadinta Velnyne – ji buvo akmenuota, kalvota, pelkėta ir visai netinkama žemdirbystei. Netrukus šioje teritorijoje jis pradėjo sodinti sodą, statyti namą. Per 1890–1904 metus A. Hrebnickis įveisė didžiulį sodą ir medelyną. Sode augo daug veislių. Nesunku įsivaizduoti, koks grožis čia atsiskleisdavo pavasarį medžiams pražydus. Nuo 1922 metų A. Hrebnickis su šeima šioje vietovėje apsigyveno, dirbo, kūrė, platino mažai žinomas Lietuvoje obuolių veisles. Kaimo pavadinimas Rojus buvo oficialiai įteisintas tais pačiais 1922 metais. Profesorius buvo sugalvojęs kitokį pavadinimą, tačiau šis neprigijo, nes vienkiemį visi jau vadino Rojumi. Tad taip ir buvo įregistruotas.

Darbo pradžia įveisiant pomologinį sodą prof. A. Hrebnickiui nebuvo lengva: trūko lėšų, be to, labai kalvota ir akmenuota žemė buvo sunkiai įdirbama. Pagal esamus duomenis, sodas buvo kuriamas net 14 metų ir užėmė apie 14 ha.

  •  Sodas buvo suskirstytas kvartalais, kiekviename jų pasodinta po 100 vaismedžių, išdėstytų šachmatų tvarka 6,3 x 6,3 m atstumais. Obelys buvo sodinamos kvartalo viduryje, kriaušės – kraštinėse kvartalų eilėse, slyvos, vyšnios, trešnės – atskiruose kvartaluose. Jauno sodo tarpeliuose buvo auginami agrastai, serbentai, žemuogės, braškės.
  • Sodo klestėjimo laikotarpis buvo 1906–1914 m., kai visų veislių vaismedžiai jau gausiai derėjo ir buvo tinkami įvairiems veislių tyrimo darbams atlikti. Pagal 1910 m. planą, sode augo 437 skirtingos obelų veislės, 154 kriaušių veislės, 116 slyvų veislių, 82 trešnių bei vyšnių veislės. Iš viso buvo 789 veislės, bet jei priskaičiuotume kai kurių veislių sinonimus, tai skaičius išaugtų iki 1085. Sodas buvo ne vien pomologinio, o prekinio pomologinio pobūdžio.
  • Pirmojo pasaulinio karo metais labai praretėjusį sodą profesorius papildė naujomis užsieninėmis ir vietinėmis vaismedžių veislėmis. Tuo metu buvo sodinamos tik obelys ir kriaušės. Ypač daug naujų veislių buvo pasodinta 1927–1928 m. ir 1932–1935 m. Laikotarpis tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų buvo tarsi antras sodo gyvavimo tarpsnis. Jis labai skyrėsi nuo prieškarinio, nes naujos veislės galėjo būti gaunamos tik iš Lenkijos ir Vakarų Europos, vadinasi, iš visai skirtingų gamtinių sąlygų.
  • 1928–1929 metų šalta žiema prof. A. Hrebnickio pomologiniame sode padarė didelę veislių atranką. Tik nedidelė obelų ir kriaušių dalis liko nenukentėjusi. Visos lepesnės, daugiausia Vakarų ir Pietų Europos kilmės, veislės iššalo arba smarkiai apšalo. 1939–1940 metų žiemos padariniai buvo dar skaudesni.
  • Antrojo pasaulinio karo ir hitlerinės okupacijos metu sodas vėl labai nukentėjo, nes vaismedžiai  buvo laužomi, kertami malkoms, sodo žemė dirvonavo, kai kurios sodo dalys apaugo krūmais ir mišku.
  • Bet garsiam pomologiniam sodui nebuvo lemta žūti. Profesoriaus A. Hrebnickio atminimui pagerbti ir ilgam jo moksliniam darbui Lietuvoje įamžinti pomologinio sodo teritorijoje, Rojaus gyvenvietėje, 1957 m. vasario 28 d. įsteigtas Vytėnų sodininkystės bandymų stoties atramos punktas. Vienas iš jo uždavinių buvo prof. A. Hrebnickio, kaip mokslininko sodininko, veiklos aiškinimas ir apibendrinimas.
  • Įsteigus atramos punktą buvo pradėta rūpintis buvusio sodo atkūrimu, renkamos ir perkeliamos į sodą apylinkėje paplitusios prof. A. Hrebnickio augintos veislės. Buvo suremontuoti gyvenamieji pastatai, sutvarkyta sodyba.
  • Atramos punkte išlikusį negausų, tačiau labai vertingą fondą sudarė kultūrinės veislės, laukmedžiai-sėklamedžiai ir hibridiniai sėjinukai.  Rojaus sode išliko 26 kultūrinės obelų veislės, iš jų ʻPaprastasis antaninisʼ, ʻBeržininkų ananasasʼ, ʻRudens dryžuotasisʼ ir viena kriaušių veislė. Iš retesnių obuolių veislių paminėtina ʻPopovinėʼ (ʻPapovkaʼ), ʻVargulisʼ (ʻVargulʼ) ir kt.
  • Prof. Adomas Hrebnickis buvo tiriamojo darbo pradininkas Lietuvoje. Vienas žymiausių jo darbų yra „Vaisių atlasas“, į kurį veislės įtrauktos apklausus žymiausius to meto šalies sodininkus. Įamžinęs „Vaisių atlase“, profesorius į pasaulinę vaisininkystės istoriją įrašė mūsų krašte kilusias veisles, pavadinęs jas lietuviškais vardais – ʻLietuvos pepinasʼ, ʻLietuvos cukrinisʼ.
  • Ir šiandien beveik kiekvienoje Dūkšto apylinkių sodyboje puikuojasi įveistas gražus sodelis. Tai prof. Adomo Hrebnickio nuopelnas. Jis puoselėjo gražią tradiciją – visiems pas jį dirbusiems padovanoti vaismedžių, o kartu paaiškinti, kaip juos pasodinti ir prižiūrėti.
  • Dabar Rojuje įsikūręs Prof. memorialinis muziejus, kuris saugo jo atminimą ir  nuveiktus darbus. Vieta, kur gyveno A. Hrebnickis, yra išskirtinė,  joje stūkso šimtamečiai ąžuolai, pasakojantys savo istoriją ir besidalijantys savo energija. Muziejus jau daugiau kaip 60 metų atviras lankytojams, čia pasodintas ir mini sodelis, kurį galima aplankyti. O svarbiausia – tyla, ramybė, lapų šnaresys ir nenutylančios paukščių giesmės. Kviečiame aplankyti šį nuostabų kampelį ir pasisemti teigiamos energijos.

Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus „Rojus Rojuje“

Juokingiausi Lietuvos kaimų, miestų ir vietovių pavadinimai

Rekomenduojami VIDEO

Daugiau

Šventinis renginys „Kalėdų kaleidoskopas” Druskininkuose nukels į Žiemos pasaką (gruodžio 20 d. – sausio 6 d.)

Palanga ruošiasi stintų šventei – jau kuriama sėkmę nešanti Didžioji stinta (šventės programa)

We love Lithuania

Senoji Kernavė atgyja savaitgalį

Ką įdomaus galima nuveikti Rokiškyje kartu su vaikais

Kelionės su vaikais

Pradėta restauruoti viena gražiausių vilų Juodkrantėje

We love Lithuania

Įdomiausios glampingo vietos: nameliai medžiuose, viešbučiai miške ir ant vandens

Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
"CMP"