Lietuvos dailės istorikų draugija (LDID) parengė edukacinių videopasakojimų ciklą „Dvarų dėlionė“, kuriame savo srities profesionalai, žinomi Lietuvos menotyrininkai bei architektūrologai, pristato skirtingus dvaro funkcionavimo aspektus. Šeštojoje ciklo dalyje architektūrologas, menotyros doktorantas Marius Daraškevičius kviečia žvilgtelti į retai kada aptariamą dvaro dalį – tarnų patalpas. Būtent čia vyko svarbūs, sklandžią dvaro savininkų kasdienybę užtikrindavę procesai.
Didesniuose Lietuvos dvaruose tarnų patalpos neretai būdavo įrengiamos cokoliniame aukšte, po pirmuoju aukštu. Mažesniuose dvareliuose pagalbinis personalas gyvendavo atskiruose pastatuose, vadinamosiose oficinose arba, jei tai būdavo vieno aukšto rūmas, šoniniuose sparnuose, flygeliuose.
Rokiškio dvaro rūmuose visos tarnų patalpos buvo sutelktos cokoliniame aukšte. Čia tarnai turėjo ir atskirą valgomąjį, suprojektuotą su į kiemo pusę išeinančiais langais. Tai itin patogus sprendimas, kadangi bevalgydami jie galėjo nuolat stebėti, kas vyksta kieme, matyti, kada ateina svečių, grįžta ponas. Tokia tarnų valgomojo orientacija į kiemo pusę atitiko naujausias to meto architektūros teoretikų rekomendacijas.
Greta tarnų kambario buvo ir už namo valdymą atsakingo asmens gyvenamosios patalpos, t.y. namų ekonomės, atsakingos už tarnų darbų paskirstymą ir kambarinių priežiūrą, kambarys.
Tarnų gyvenimas buvo neatsiejamas nuo dvaro virtuvės. Šiuo požiūriu įdomus Užutrakio atvejis. Čia maistas į valgomąjį keliavo ilgiau nei kituose Lietuvos dvaruose. Nors dvaro virtuvės pastatas buvo gana netoli, jį buvo galima matyti čia pat pro rūmų langą, tačiau maistą patarnautojai iš pradžių nešdavo per lauką, tuomet suktais laiptais nusileisdavo į po visu namu įrengtus rūsius, tada vėl pakildavo į viršų, kur galiausiai pro kredensą pasiekdavo valgomąjį. Kelias buvo ilgas, bet to reikalavo ano meto aristokratiška gyvensena, siekusi maisto gamybos procesą, kvapus kiek įmanoma atitolinti nuo gyvenamųjų patalpų.
Aptarnaujančio personalo kasdienybėje svarbus buvo ir kredensas. Šioje greta ponų valgomojo esančioje patalpoje tarnai pasiruošdavo patarnauti prie stalo. Tai darbinė erdvė, tarsi mažoji virtuvėlė, kurioje buvo svarbiausi reikmenys bei, kaip kad pavyzdžiui Rokiškio dvare, galėjo būti pastatyta maisto pašildymo krosnelė. Čia taip pat buvo laikomi maisto likučiai, įvairiausi produktai bei pagardai.
Šioje videopasakojimo „Dvarų dėlionė“ dalyje sužinosite, kaip dvare vykdavo tarnų darbas, kokios namų erdvės jiems buvo skirtos bei kodėl tarnai miegodavo kredenso patalpoje.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
Lietuvos dailės istorikų draugijos informacija