Šią vasarą su šeima nutarėme paieškoti naujų, dar mums neatrastų vietų Lietuvoje… Sugalvojome paieškoti pažintinių takų prie Kernavės… Betyrinėjant žemėlapį, pamatėme dar mums negirdėtą lankytiną objektą „Baltas kalnas”.
Privažiavus Kernavės miestelį, reikia pasukti toliau į mišką, link Neries upės… ir čia, pasukus link medinės nuorodos „Baltas kalnas”, apžvalgos aikštelėje atsiveria nuostabus vaizdas iš aukštai… Čia pat esančioje informacinėje lentoje parašyta, kad tai buvusi kryžiuočių laikų brasta, o vaizdas nuo tų senųjų laikų nelabai ir pasikeitęs ten, kur teka upė…
Nors dangus niaukėsi, bet tai mūsų neišgąsdino ir mes, apsirengę striukes su kapišonais, dukrytei apmovę botus, nutarėme apeiti visą pažintinį taką miške, kurio ilgis yra apie 3 km.
O eiti viliojo nuostabi tyla, su kai kur girdimomis paukščių giesmelėmis ir lietaus lašais… O kai labai įsilijo, mes prisėdome vienoje iš pavėsinių, čia dukrytė nusiplovė rankytes su lietaus lašais ir keliavome toliau…
Skynėme kvapnias miško avietes, prisiragavome mėlynių, paragavome kelias miško žemuoges, zuikio kopūstų (atsargiai, nes čia pat yra ir nuodingosios nevalgomos uogos!).
Labai smagu, kad toliau žygiuoti įkvepia vis sutinkamos medinės paukščių skulptūros su suoliukais, taip pat aptikome moterų, gal dievybių išdrožtas skulptūras, rūpintojėlį ir kipšiuką.
Kas kelis šimtus metrų galima stabtelėti ir paskaityti įdomybes apie istoriją, mišką, poezijos ištraukų, o taip pat pabandyti atsakyti į vienoje lentoje surašytus klausimus…
O kiek laimės buvo 3 metų dukrytei Rugilei, kuri įveikė savo pirmąjį 3 km žygį miške! Gerai, kad tėčio pečiai leido kartais jai pailsėti ir vėl žygiuoti toliau pačiai.
Rekomenduojame čia atvykti ir atrasti Neries grožį iš aukštai, miško ramybę ir gamtos dovanas… Mes čia dar sugrįšime…
Įspūdžiai ir nuotraukos: Gintarės iš tinklararščio VIRŠ OBELŲ http://www.facebook.com/VIRSOBELU