Į Kultūros vertybių registrą įrašytas Lauksodžio Šv. Aloyzo bažnyčios statinių kompleksas, esantis Lauksodžio kaime, Žeimelio seniūnijoje, Pakruojo rajone. Lauksodžio Šv. Aloyzo bažnyčia – barokinė, medinė, jėzuitiška šventovė, seniausia medinė bazilikinė bažnyčia Lietuvos teritorijoje. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu šiam statinių kompleksui suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo.
Architektūros istorikė dr. Algė Jankevičienė Lauksodžio bažnyčią (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 44455) yra apibūdinusi kaip itin originalią ir priskyrusi vertingiausioms, gražiausioms ir sąlyginai gerai išlikusioms XVIII a. medinėms bažnyčioms. Ši Lietuvos šiaurėje esanti bažnyčia visuomenei mažai žinoma, nors ir priklauso medinio baroko aukso fondui.
Įdomi Lauksodžio bažnyčios atsiradimo istorija. Remiantis istoriko dr. Liudo Jovaišos tyrimais, XVII a. viduryje Kuršo hercogystės kunigaikštis liuteronas Jokūbas Ketleris nusprendė pakviesti jėzuitus, kuriuos galėtų išsiųsti į Gambiją, į savo koloniją, nes protestantai misijinės veiklos tuo metu nevykdė. Į kvietimą atsiliepė jėzuitai iš Austrijos. 1695 metais už dovanotas pinigines aukas Lauksodžio valdą nusipirko Mintaujos jėzuitai, čia įkūrė savo dvarą bei misijų stotį, tačiau į Gambiją jiems išplaukti nepavyko. Koplyčia Lauksodyje pradėta statyti 1717 metais, o 1752 metais baigta statyti iki šių dienų išlikusi bažnyčia. Netrukus bažnyčia buvo konsekruota, jai suteikiant dviejų jėzuitų šventųjų – Aloyzo Gonzagos ir Jono Pranciškaus Reži – titulą. Laikui bėgant, antrasis mažiau žinomo jėzuitų šventojo vardas nustotas vartoti ir pasimiršo. Jėzuitiškasis Lauksodžio istorijos tarpsnis tęsėsi iki Jėzaus Draugijos panaikinimo – 1773 metų.
L.Jovaišos teigimu, svarbiausias šios šventovės išskirtinumas yra tas, kad ji yra medinė bazilika. XVIII a. nebuvo įprasta statyti medinių, tokios struktūros sakralinių pastatų. Lauksodžio Šv. Aloyzo bažnyčia unikali ne tik išore, bet ir vidumi.
Bažnyčios šventoriuje išlikę čia palaidotų Lauksodžio dvaro savininkų Antaninos ir Liudviko Vereščinskių, kunigo, knygnešių rėmėjo Felikso Polikarpo Mazulevičiaus (gimė 1830 m. Mosėdyje, mirė 1907 m. Lauksodyje), kunigo, karo kapeliono, Šeduvos progimnazijos direktoriaus Antano Vaitiekūno (gimė 1886 m. Vabalninke, mirė 1972 m. Lauksodyje), 2014 m. apdovanoto Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties), antkapiai.
