Šeštadienį Anykščiuose atidengta neofreska, skirtą iš čia kilusiai poetei Miriam Libenson. Į kūrinį įsipina ir Miriam eilių ištraukos – jos meilės gyvenimui ir Anykščiams liudijimas.
Miriam, kilusi iš inteligentiškos Anykščių žydų šeimos, emigravo į Palestiną dar iki karo. Taip ji išsigelbėjo nuo žiaurios lemties, tačiau to neišvengė jos šeima. Kai Miriam paskutinį kartą svečiavosi pas savo šeimą, jos mylima jaunėlė sesuo Sulamita labai prašėsi vykti kartu į Palestiną. Miriam nuramino jaunėlę, sakydama, kad Palestinoje kol kas nėra saugu ir geriau būtų dar kiek palaukti Lietuvoje, o vėliau, kai viskas kiek aprimsią, ji būtinai pasiimsianti seserį į Izraelį. Tai buvo paskutinis jų susitikimas.
„Būtent per šį seserų ryšį norėjau perteikti istorijos tragizmą ir kartu jos poetišką grožį… O iš figūrų išaugančios medžio šaknys man simbolizuoja tą nenutraukiamą ryšį su gimtąja žeme“ – sako kūrinio autorė Lina Šlipavičiūtė.
Gyvendama svetur, Miriam rašė eiles apie Anykščius. Tie eilėraščiai – nuostabus ir gyvas liudijimas apie miestelio gyvenimą prieš viską pakeitusį karą.
Į atidarymo renginį atėjo būrys anykštėnų, o rašytojas Rimantas Vanagas skaitė Miriam eiles bei leido išgirsti senųjų Anykščių aidą, dalindamasis pasakojimais apie miesto gyvenimą iki karo.
Tai vienas kelių kūrinių iš nedidelio gatvės meno maršruto, kalbančio apie žydų kultūrą ir istoriją Aukštaitijoje. Tai dalis projekto #SeniejiKaimynai, kurį įgyvendina Marianos Veriovkinos draugija/ Society of Marianne Werefkin.
VšĮ „Kiaurai sienas“ informacija ir nuotraukos
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.