Rõkiškis, miestas Lietuvos šiaurės rytuose, netoli Latvijos sienos; rajono savivaldybės, seniūnijos, parapijos centras. 11 765 gyventojai (2020).
Svarbiausi faktai ką reikia žinoti apie Rokiškį:
- Rajono plotas – 180,6 tūkst. ha.
- Apie 36000 gyventojų, iš jų apie 16000 – Rokiškio mieste.
- Geografinė padėtis- pačiuose Lietuvos šiaurės rytuose,turi ilgą valstybinę sieną su Latvija.
- Etninis regionas – Aukštaitija.
- Buvusi sėlių genčių žemė (XIV a.sėliai susiliejo su latgaliais ir lietuviais).
- Saugomos teritorijos: valstybinės reikšmės Jankūnų geomorfologinis, Notigalės,Petriošiškio ir Suvainiškio pelkių, Kumpuolių hidrografinis, Čedaso ežero europinės reikšmės ornitologinis draustinis, dalis Sartų regioninio parko teritorijos.
- Rokiškio miestas įkurtas 1499 metais.
Per Rokiškį teka Laukupė; miesto rytinėje dalyje ji užtvenkta, suformuotas tvenkinys – Rokiškio ežeras. Miesto pietiniu pakraščiu eina Radviliškio–Daugpilio (Latvija) geležinkelis. Plentai į Pandėlį, Juodupę, Obelius, Anykščius, Kupiškį. Pieno produktų gamybos (bendrovė Rokiškio sūris), mėsos perdirbimo (Daivida), statybos (Rokiškio apdaila, Henvida) įmonės, žemės ūkio technikos ir metalo konstrukcijų (Rokiškio mašinų gamykla), lengvųjų ir specialiosios paskirties automobilių (Investicija ES) gamyba.
Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, sentikių maldos namai, Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė. Paštas, 2 ligoninės, pirminės asmens sveikatos priežiūros, psichikos sveikatos centrai, Panevėžio kolegijos filialas, 2 gimnazijos, pagrindinė, vidurinė, jaunimo, muzikos, choreografijos mokyklos, suaugusiųjų mokymo, laisvalaikio, kūno kultūros ir sporto, jaunimo švietimo centrai, 2 darželiai‑mokyklos, 3 lopšeliai‑darželiai, Rokiškio turizmo informacijos centras, biblioteka. Rokiškio krašto muziejus (įkurtas 1933; nuo 1940 veikia Rokiškio dvaro rūmuose). Leidžiamas laikraštis Gimtasis Rokiškis (nuo 1989). 1932 Rokiškyje gimė Lietuvos prezidentas A. M. Brazauskas.
1499 paminėtas Rokiškio dvaras (valdė Grigalius Astikas). Prie dvaro sodybos galėjo būti ir kompaktiška gyvenvietė su miestelio požymiais. Apie 1500 pastatyta katalikų bažnyčia, įkurta parapija. 1516–19 minimas Rokiškio miestelis, vadintas ir miestu. 16 a. pradžioje Rokiškis buvo nedidelio valsčiaus centras, kurio plėtrą skatino Vilniaus–Rygos kelias. 1547 Rokiškio dvaras atiteko Krošinskiams. Miestelis nuo 1573 žymimas daugumoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos bei Livonijos žemėlapių. 1634 paminėti užvažiuojamieji nakvynės namai su smukle. Per 1655–60 Šiaurės karą Rokiškį sunaikino Švedijos kariuomenės dalinys. 17 a. antroje pusėje per Biržų muitinės Rokiškio punktą (minimas nuo 1628) į Rygą buvo vežami krašto linai ir kanapės. Nuo 1700 veikė parapinė mokykla. 1715 Rokiškis atiteko Tyzenhauzams. 1784 surašytos 26 žydų šeimos. Po 1778 gaisro miestelis išplėstas; greta senojo pagal klasicistinį planą įkurtas naujas. 18 a. pabaigoje–1801 pastatyti nauji dvaro rūmai, 1797 pasodintas parkas, užveistas sodas, suformuotas tvenkinys, pastatytas malūnas. Apie 1785 iš Gardino atkelta muzikos mokykla.
Po 1810 prie aikštės pastatytos prekybos eilės. 1825 miestelyje buvo 50 dūmų, dirbo 18 amatininkų, 2 gydytojai, agronomas, apie 10 prekybininkų; veikė smuklė, 2 špitolės (ligoninė minima nuo 1813). Per 1830–1831 sukilimą Rokiškį užėmę sukilėliai dvare įrengė patrankų liejyklą. 1860 miestelyje buvo 46 sodybos, rinkosi turgus, veikė žemės ūkio mokykla, alaus bravoras, 3 degtinės varyklos ir 3 smuklės. 1861–1915 Rokiškis – valsčiaus centras. Per 1863–1864 sukilimą Rokiškį buvo užėmę A. Mackevičiaus vadovaujami sukilėliai. 1862 dvare pastatyta plytinė, 19 a. 7 dešimtmetyje – viešbutis, buvo dvi sinagogos. 1865 įsteigta valdinė dviklasė mokykla, 1871 – vaistinė. 1873–1904 veikė Rokiškio muzikos mokykla. Miestelio plėtrą paskatino 1873 į pietus nuo Rokiškio nutiestas Radviliškio–Daugpilio geležinkelis; prie jo įsikūrusi gyvenvietė 19 a. pabaigoje prijungta prie Rokiškio. 1894 pastatyta cerkvė. Per 1905 revoliuciją vyko demonstracijos, uždaryta valdinė mokykla. Nuo 19 a. pabaigos Rokiškyje vyko slapti lietuvių vakarai, 1905 įvyko pirmas viešas lietuviškas vaidinimas (vaidinta Keturakio Amerika pirtyje ir P. Pundzevičiaus-Petliuko Neatmezgamas mazgas).
Šaltinis: www.vle.lt